ŠLAVĖNAI
  Gretimos vietovės:
ANYKŠČIAI | AŽUGOJAI | BLIUVONYS | DVARONYS | GRAŽUMYNAS | KATLĖRIAI (Anykščių) | KIRKILIŠKIAI | KUBILIŠKIAI | LIUDIŠKIAI | LUKOŠIŠKIAI | MAIGIAI | PAVAJAI | SKAPIŠKIAI (Anykščių) | STORIAI |

2018-10-12   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 3,5 kilometro į pietus nuo Anykščių. Ribojasi su Liudiškių, Storių, Ažugojų, Lukošiškių, Maigių, Pavajų, Kirkiliškių, Kubiliškių, Bliuvonių, Gražumyno, Skapiškių, Dvaronių ir Katlėrių, kaimais bei Anykščių miestu. Vakariniu kaimo pakraščiu eina Anykščių–Kurklių kelias. Per kaimą teka upeliai Šlavė – Šventosios kairysis intakas bei Vaja – Virintos dešinysis intakas. Pietvakarinę kaimo dalį užima Šlavėnų miškas.

Yra 60 sodybų – 237 gyventojai (2001 m.), 243 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Šlavėnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. jame yra Puntuko, Šlavės, Liepų ir Dvaro gatvės.

Kaimo pavadinimas kilęs nuo Šlavės upelio.

Istoriniuose šaltiniuose Šlavėnų dvarai minimi nuo 1596 m. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Šlavėnų latifundiją sudarė trys dvarai ir kaimas prie jų, kuriuos valdė Ukmergės apskrities maršalka Juozapas Kušeliauskas ir kiti valdytojai.

Apie 1830–1840 m. latifundija buvo išskirstyta trims savininkams, dvarus perėmė ir įsigijo Mikuličiai, Mingailai ir Brazauskai. XIX a. antrojoje pusėje Mikuličių dvarą perpirko ir prie savo tėvonijos prijungė Gustavas Brazauskas, suformavęs Didžiųjų Šlavėnų Brazauskų dvarą, išlikusį ir XX a. pradžioje po jo mirties, kai jame toliau šeimininkavo G. Brazausko našlė Jadvyga Brazauskienė. Apie 1930 m. šį dvarą paveldėjo ir iki nacionalizacijos 1940 m. valdė Mašiotai (Ona Brazauskaitė-Mašiotienė), 1930 m. jie čia priėmė į svečius atvykusį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. 

Mingailai nuo XIX a. vidurio iki 1940 m. valdė Mažuosius Šlavėnus. Dalį dvaro nuomojosi ir valdė Mašiotų ir Mingailų giminaičiai: Jurgis Čepukas, Vaišvilai, Bagdonas.

1923 m. Šlavėnų dvare buvo 4 sodybos – 77 gyventojai, Šlavėnų kaime buvo 26 sodybos – 135 gyventojai, Šlavėnų vienkiemyje – 1 sodyba, 10 gyventojų. 1929 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 260,36 ha žemės padalinta 30 savininkų. Kaime veikė A. Žvirblio malūnas, buvo didelis Mingailų sodas.

Nuo 1916 m. Šlavėnuose veikė pradžios mokykla. Jos veikla buvo atnaujinta nuo 1920 m. rugsėjo. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: 1920–1921 m. – Marė Bukauskaitė, 1921–1922 m. – Stasys Puodžiūnas, iki 1925 m. – Ambraziejus Mačionis. 1925–1926 m. mokykloje veikė I–III skyriai, įsikūrę iš J. Kažukausko išnuomotuose namuose. 1925–1930 m. šios mokyklos vedėju dirbo mokytojas Antanas Karanauskas. 1930 m. vasarą Šlavėnų ir Vaišviliškių mokyklos buvo sujungtos į Storių pradinę mokyklą. Šlavėnų pradžios mokykla iki 1940 m. veikė kaip atskiras Storių mokyklos komplektas, joje iš pradžių dirbo mokytojas A. Karanauskas, 1937–1939 m. – Aldona Patumsytė.

Po Antrojo pasaulinio karo Šlavėnų pradinė mokykla vėl atidaryta 1949 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėjais dirbo mokytojai: 1949–1951 m. – Antanas Karanauskas, 1951 m. rugsėjį – Juozas Kūnaitis, 1951–1952 m. – Eleonora Viburytė, 1952–1957 m. – Stasė Pulkauninkaitė-Gurskienė, 1957–1963 m. – Vladislava Dagelytė-Kučienė, 1963–1971 m. – Joana Kapelinskienė, 1971–1989 m. – Genovaitė Šetkienė. Po pertraukos atkūrus pareigybę, Šlavėnų pradinės mokyklos vedėja nuo 1992 m. dirbo Virginija Samanaitė-Grikevičienė. 2001 m. pradinė mokykla buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2005 m. jis uždarytas. Mokyklos pastatas naudojamas vietos bendruomenės poreikiams.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Šlavėnų buvo ištremti į Sibirą 7 asmenys.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Šlavėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Storių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Piliakalnio" kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, jis pateko į Puntuko kolūkį ir jam priklausė iki 1992 m., kol šis ūkis iširo. Iki 1992 m. Šlavėnai buvo Puntuko kolūkio centrinė gyvenvietė.

Šlavėnuose nuo 2003 m. veikia Aknystos pensionato (dabar – Aknystos socialinės globos namai) filialas, įkurtas bendradarbiaujant su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis".

Stambiausias privatus kaimo ūkis – Vytauto ir Vidos Valionių pieno ūkis (konkurso "Metų ūkis-2013" nugalėtojas Anykščių rajone).

Priklauso Anykščių parapijai. Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maskolių kapais, Volupio kalnu, nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Šlavėnuose pastatytas kryžius 1944–1946 m. šiose apylinkėse žuvusiems 11 Sakalo būrio partizanų (autorius – Bronius Tvarkūnas, 2005 m.).

Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 2000 m., kodas 1893) archeologijos paminklas (AR104) Marčiupio akmuo yra buvusioje Šlavėnų kaimo šiaurinėje dalyje, nuo XXI a. pradžios perduotoje Anykščių miesto plėtrai, 20 m į rytus nuo kelio Anykščiai–Kurkliai, Marčiupio upelio kairiajame krante. Tai rausvas smulkiagrūdis, ovalinės formos į viršų kiek smailėjantis riedulys. Jo ilgis 3,7 metro, plotis 2,3 metro, virš žemės iškilęs 1,6 metro. Pasakojama legenda, kad per Anykščių šilelį tekančiame Marčiupio upelyje yra akmuo, nuo kurio įkrio į vandenį ir paskendo neturtingas smuikininkas ir jo sužadėtinė bajoraitė.

Šlavėnų kaime išlikę dvaro ūkiniai pastatai: tvartai, svirnas, klėtis bei parko fragmentai, tvenkinys, susijungiantis su Šlavės upeliu. 1992 m. dvaro likučiai buvo grąžinti turto paveldėtojams Čepukams.

Šlavėnų dvare 1841 m. gimė visuomenininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis Gustavas Brazauskas, 1880 m. – gydytoja pediatrė mokslininkė Vanda Mingailaitė-Tumėnienė, 1882 m. – medikas ir pedagogas Vytautas Žakavičius, 1883 m. – pedagogė ir visuomenininkė Ona Brazauskaitė-Mašiotienė, 1894 m. – agronomė mokslininkė Elena Karosaitė-Gimbutienė, 1936 m. – mokslininkas agrotechnikas Jonas Mažvila, 1944 m. – kinematografininkas Vytautas Kažukauskas, 1955 m. – pedagogė ir visuomenininkė Virginija Kučytė-Kvedarienė.