Zigmas KAUŠPĖDAS
  Gimimo data: 1896-11-01
Gimimo vietovė: Šilų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Amatininkas kalvis, laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas

2019-08-06   |   Spausdinti

Gimimo data ir vieta kitų šaltinių duomenimis – 1897 m. rugpjūčio 15 d. Kairių kaimas Kupiškio rajone ar Pelyšos dvaras (Anykščių r.).

Tėvai: Antanas Kaušpėdas ir Uršulė Šlapelytė-Kaušpėdienė – žemdirbiai. Augo keturių vaikų šeimoje su trim broliais, buvo vyriausias. Broliai: Albinas Kaušpėdas (1904–1985), Domininkas Kaušpėdas (1914–?) ir Lionius Kaušpėdas (1919–?).

Augo Kairių kaime (Kupiškio r.), kur įsikūrė jo tėvai.

1919 m. birželio 18 d. Z. Kaušpėdas įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo 2-ajame pėstininkų pulke (nuo 1919 m. gruodžio 5 d. – 2-ajame pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulke). Iš pradžių jis buvo šio pulko pirmosios kuopos eilinis, paskui buvo perkeltas eiliniu į pirmąją kulkosvaidžių kuopą, vėliau – į ūkio kuopą.

Z. Kaušpėdas dalyvavo kautynėse su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, pasižymėjo kaip apsukrus ir narsus karys.

Vos pradėjęs tarnybą, 1919 m. liepos 11 d. Šnipiškių kaime (Rokiškio r.) jis buvo išsiųstas į žvalgybą, kur pakliuvo į priešo apšaudomą teritoriją. Nepaisydamas pasikeitusių aplinkybių, savo užduotį jis atliko – pasiekė Bikūnų kaimą ir ten smarkiame mūšyje laikėsi, kol sulaukė įsakymo atsitraukti. Už šį ir kitus žygius 1919 m. lapkritį jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi "Už Tėvynę" (Vyties Kryžiumi).

1920 m. lapkričio 21 d. kautynėse su lenkais ties Aljanais Z. Kaušpėdas buvo sužeistas, bet pasiliko kautynių lauke ir savo veiksmais teikė kitiems narsumo, pasišventimo ir ištvermės pavyzdį. 1923 m. liepos mėnesį už narsą lenkų fronte jis buvo apdovanotas pirmosios rūšies 2-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi, nuo to laiko buvo dviejų Vyties Kryžių kavalierius.

Ištarnavęs kariuomenėje 2 metus ir 3 mėnesius, 1921 m. spalio 6 d. Z. Kaušpėdas kaip eilinis buvo paleistas neribotų atostogų ir išbrauktas iš pulko sąrašų. Grįžęs į tėviškę ir sukūręs šeimą, jis gyveno Papelyšėje (Anykščių r.). 1932 m. jam buvo suteiktas kūrėjo-savanorio statusas, jis apdovanotas Savanorio medaliu.

Apie 1940 m. jis su žmona gyveno Papelyšėje, turėjo nedidelį 3 hektarų ūkį, kalvę ir pragyveno iš kalvystės amato.

Z. Kaušpėdas buvo aktyvus 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilimo dalyvis Šimonių apylinkėse, pasipriešinęs okupacinei bolševikų valdžiai, buvo Felikso Starkaus suburto sukilėlių būrio narys, dalyvavo kovinėse operacijose prieš okupacinės sovietinės kariuomenės karius ir kolaborantus. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais jis dalyvavo kovinėse savisaugos operacijose prieš sovietinius partizanus.

Už tai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. spalio 2 d. Z. Kaušpėdas buvo suimtas ir ilgai tardomas Panevėžio kalėjime. 1944 m. gruodžio 3 d. ten jam buvo pateikti kaltinimai priešiškumu sovietinei valdžiai bei dalyvavimu 1941–1944 m. suiminėjant ir šaudant sovietinius aktyvistus bei Raudonosios armijos karius.

Z. Kaušpėdui pateiktame kaltinime sakoma: "1941 metų birželio mėnesį Zigmas Kaušpėdas su sukilėliais Denavičiumi ir Simučiu sužeidė komjaunimo organizacijos sekretorių Kopiną, maždaug tuo pat metu nušovė komunistą Parichmacherį, bandantį pabėgti iš baltaraiščių sargybos. 1943 metų liepos mėnesį kartu su Trubecku, Januliu ir kitais dalyvavo šukuojant mišką, sulaikant 25 žmones – raudonuosius partizanus. 24 partizanams pavyko pabėgti, vieną su automatu suėmė ir atidavė policijai.

Tais pačiais 1943 metais Z. Kaušpėdas suėmė keturias lietuvių merginas už tai, kad pas save slėpė raudonuosius partizanus. 1943 metais Z. Kaušpėdas policijai pranešė, kad pas girininką Juozą Lapienį paslėpti ginklai, šaudmenys, maisto produktai, išmesti iš tarybinio lėktuvo raudoniesiems partizanams. Už tai policija suėmė Lapienį ir jo keturių asmenų šeimą. 1944 metų liepos mėnesį Z. Kaušpėdas su kitais dalyvavo Šimonių miestelio gynyboje, apšaudė tarybinės armijos žvalgus, sužeidė vyresnįjį leitenantą ir nukovė du kareivius."

Karo tribunolas 1945 m. sausio 8 d. nuteisė Z. Kaušpėdą sušaudyti, o visą jo turtą konfiskavo. Sausio 10 d. Karo tribunolui buvo nusiųstas sprendimas pasigailėti nuteistojo, bet jam skirta mirties bausmė vis vien buvo įvykdyta.

Buvo susituokęs 1922 m. vasario 5 d. Šimonių (Kupiškio r.) bažnyčioje, žmona Angelė Čižaitė-Kaušpėdienė.

Mirė 1945 m. vasario 28 d. Vilniuje – sušaudytas Tuskulėnų dvare, vykdant mirties bausmę. Jo palaikai saugomi Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko kolumbariume (Š-BB Nr. 30051/3).

Dukart Vyties Kryžiaus kavalieriaus Zigmo Kaušpėdo gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 3-ajame tome (2011 m.).