Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1898 m. vasario 15 d.

Tėvai: Kazimieras Strazdas ir Ona Drablytė-Strazdienė – valstiečiai žemdirbiai.

1898 m. vasario 8 d. Vidiškių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Stanislovas Jacevičius, krikštatėviais buvo Simonas Kličius ir Pranciška Drablytė.

Mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradinėje mokykloje ir Ukmergės gimnazijoje. 1917–1922 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune.

1922 m. balandžio 2 d. buvo įšventintas kunigu.

1922 m. nuo balandžio iki lapkričio V. Strazdas tarnavo vikaru Smilgiuose (Panevėžio r.), 1922–1924 m. buvo vikaras Zarasuose, kur talkino klebonui Baltramiejui Gaidžiui, organizavo katalikiško jaunimo veiklą.

1924 m. liepą jis buvo atleistas iš pareigų parapijoje, leidus stoti į Marijonų kongregaciją. Tą vasarą praleidęs tėviškėje, jis įsteigė Vidiškių parapijoje Katalikiškojo jaunimo sąjungos "Pavasaris" kuopą.

1924 m. rugpjūčio 12 d. V. Strazdas įstojo į Jėzaus Draugijos noviciatą Herenberge (s-Heerenberg, Nyderlandai), bet po pusantrų metų, 1926 m. sausį, iš noviciato pasitraukė dėl silpnos sveikatos ir grįžo į Lietuvą. 1926 m. pavasarį jis trumpai pavadavo sergantį Karmėlavos (Kauno r.) Šv. Onos parapijos kleboną.

1926–1927 m. V. Strazdas tarnavo vikaru Kavarske (Anykščių r.), talkindamas klebonui Leonui Špakevičiui. Kavarske jis aktyviai dirbo su jaunimu, subūrė pavasarininkus. 1927 m. gegužės 31 d. į Kavarsko kapines jis palydėjo jauną mirusią mokytoją Mariją Zobernaitę (1899–1927) ir paskelbė išsamų jos nekrologą, taip atkreipdamas visos Lietuvos dėmesį į sunkias jaunų mokytojų darbo sąlygas ir išaukštindamas jų visuomeninį aktyvumą. Tais pačiais metais "Lietuvos mokykloje" jis publikavo mokytojo Justino Mikolajūno nekrologą, pasirašydamas slapyvardžiu Mokyt. V. Narutis.

1926–1928 m. jis baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete ir įgijo teologinį išsilavinimą.

1927 m. rudenį nuo rugsėjo iki gruodžio V. Strazdas buvo dr. J. Tumėno brandos kursų tikybos mokytojas ir kapelionas Kaune, paskirtas 1927 m. lapkričio 1 d., 1927–1928 m. – ir Kauno Jėzuitų gimnazijos žemesniųjų klasių tikybos mokytojas. 1928 m. jis redagavo žurnalo "Pavasaris" skyrių "Prie kryžiaus", savo publikacijas pasirašydamas slapyvardžiais: Kun. V. S., Kun. V. Narutis, Kun. Narutis, Kunigėlis, Kun. Čirėnas.

1928 m. jis bandė stoti į Pranciškonų ordiną, bet dėl silpnos sveikatos vienuoliu netapo.

Paskirtas 1929 m. vasario 1 d., 1929–1932 m. jis dirbo tikybos mokytoju Ukmergės lenkų gimnazijoje ir Ukmergės amatų mokykloje, buvo Ukmergės kalėjimo kapelionas. Gyvendamas Ukmergėje, V. Strazdas buvo Ukmergės pavasarininkų dvasios vadas.

1933 m. pradžioje jis buvo perkeltas į Viduklę (Raseinių r.) ir 1933–1935 m. buvo Viduklės parapijos administratorius. Jis pastatė parapijos salę ir ūkio pastatą, įrengė klebonijos betoninius laiptus ir "šventorėlį" prie bažnyčios – aikštelę prieš šventorių. Jo iniciatyva 1934 m. per Kalėdas Viduklės bažnyčioje pirmąkart buvo įrengta puošni prakartėlė, parapijos kaimuose pastatyta keliolika procesijų kryžių. Vikaras buvo sumanęs išplėsti ir Viduklės kapines, bet negavo žemės.

V. Strazdo iniciatyva Viduklės parapija buvo paaukota Švč. Jėzaus širdžiai, bažnyčioje įtaisytas tai liudijantis paveikslas. Jis skatino vyrų religinių organizacijų veiklą, 1933 m. subūrė Vilniui vaduoti sąjungos Viduklės skyrių, įsteigė Šv. Vincento Pauliečio draugijos skyrių. Nesutaręs su parapijiečiais dėl bažnyčios turto tvarkymo, įsižeidęs dėl įtarinėjimų, jis pasiprašė iš Viduklės kur nors iškeliamas.

Nuo 1935 m. sausio jis vėl grįžo į Kauną, kur 1935–1936 m. buvo Kauno Lietuvos mokytojų profsąjungų gimnazijos kapelionas, 1935 m. – dr. J. Tumėno brandos kursų kapelionas, 1935–1936 m. – Kauno valstybinės vidurinės amatų (keramikos) mokyklos kapelionas ir Kauno "Pavasario" privačios aukštesniosios komercinės mokyklos kapelionas.

1937 m. pradžioje V. Strazdas grįžo į Ukmergę ir 1937–1939 m. vėl buvo Ukmergės lenkų gimnazijos kapelionas bei Ukmergės vidurinės stalių mokyklos kapelionas, 1938–1939 m. – ir antrasis Ukmergės valstybinės gimnazijos kapelionas. Nuo 1939 m. rugpjūčio jis buvo paskirtas Ukmergės mokytojų seminarijos kapelionu ir Ukmergės valstybinės gimnazijos kapelionu.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje iš kapeliono pareigų atleistas, nuo 1940 m. liepos 26 d. V. Strazdas buvo Taujėnų (Ukmergės r.) parapijos vikaras. Paskirtas 1941 m. rugsėjo 9 d., 1941–1947 m. jis tarnavo Pabaisko (Ukmergės r.) Švč. Trejybės parapijos klebonu, kol 1947 m. pavasarį dėl silpstančios sveikatos iš šių pareigų pasitraukė.

1947–1949 m. V. Strazdas gydėsi nuo plaučių džiovos ir širdies ligų Kulautuvoje (Kauno r.), kartu talkindamas pastoracijoje Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje.

1949–1952 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Braziūkų (Kauno r.) Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip ūmaus būdo, tvirto charakterio, greit apsisprendžiantis dvasininkas.

Mirė 1952 m. spalio 12 d. Kauno ligoninėje po nepavykusios chirurginės operacijos. Palaidotas Braziūkų (Kauno r.) šventoriaus kapinėse.

Išsami V. Strazdo biografija ir veiklos apžvalga pateikta monografijoje "Viduklė" (2002 m.).