Genovaitė Bronė RAŠIMIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Puodžiūnaitė
Gimimo data: 1925-01-03
Gimimo vietovė: Anykščių vs. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Vaistininkė

2013-11-08   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Puodžiūnas (1888–1939) – savivaldos organizatorius, žemdirbys ūkininkas, ir Ona Riaubaitė-Puodžiūnienė (1900–1990) – žemdirbė ūkininkė, šeima turėjo 34 hektarus žemės. Augo trijų vaikų šeimoje, sesuo Ona Puodžiūnaitė-Černiauskienė (g. 1923 m.) – žemdirbė, sūnus Vytautas Puodžiūnas (g. 1926 m.) – inžinierius statybininkas, vadovas.

Mokėsi Anykščių progimnazijoje, 1945 m. baigė Anykščių gimnaziją 2-ojoje laidoje (auklėtojas – Antanas Žukauskas–Vienuolis) aukso medaliu, buvo pirmoji taip įvertinta Anykščių moksleivė, nors paties medalio per pokario suirutę taip ir negavo.

Dėl socialinės kilmės neturėdama teisės studijuoti sovietinės Lietuvos aukštojoje mokykloje, 1945–1947 m. G. Puodžiūnaitė dirbo Anykščių vaistinėje mokine. Atlikusi mokinės praktiką, 1947 m. ji buvo išsiųsta į Kauno universiteto Medicinos fakulteto organizuotus provizorių padėjėjų kursus, kur išlaikė egzaminus ir įgijo provizoriaus padėjėjos kvalifikaciją. Grįžusi 1947 m. ji toliau dirbo Anykščių vaistinėje farmacininke.

1947 m. rugpjūčio 27 d. darbo vietoje vaistinėje ji buvo sovietinio saugumo pareigūnų suimta ir apkaltinta antisovietine veikla. Tą vasarą ji padėjo bendraklasei ir bendradarbei Eleonorai Gliaudelytei įsigyti rašomąją mašinėlę, kurią ši perdavė laisvės gynėjams. G. Puodžiūnaitė buvo kalinama ir tardoma Kupiškio kalėjime, paskui Panevėžyje ir Vilniaus saugumo kalėjime. Nesurinkus kaltės įrodymų – neįrodžius, kad ji žinojusi, kam skirta rašomoji mašinėlė, 1947 m. lapkričio 17 d. ji buvo išleista į laisvę.

Grįžusi į Anykščius, 1947–1951 m. G. Puodžiūnaitė dirbo Anykščių vaistinėje.

Nuo 1951 m. iki gyvenimo pabaigos G. Puodžiūnaitė-Rašimienė gyveno Utenos rajone.

1951–1994 m. ji gyveno Daugailiuose ir dirbo Daugailių vaistinės vedėja. Likusi našlė, ji persikėlė į Uteną, kur 1994–1997 m. dirbo Utenos vaistinėje, kol išėjo į pensiją.

Ištekėjo po 1951 m., vyras Antanas Rašimas (1925–1994) – gydytojas, ambulatorijos vedėjas, Anykščių gimnazijos 2-osios laidos abiturientas. Liko našlė. Vaikai: Evaldas Rašimas (g. 1956 m.) – inžinierius, verslininkas, Alminas Rašimas (g. 1960 m.) – inžinierius statybininkas ir Dainius Rašimas (g. 1965 m.) – gydytojas.

Mirė 2009 m. Utenoje. Palaidota Utenos kapinėse.

G. Rašimienės gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).