Antanas Simonas VALENTAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Antoni Walent
Gimimo data: 1834-11-01
Gimimo vietovė: Jokšiškio k. (Skapiškio parapija, Kupiškio r.)

Trumpai:
Kunigas, kraštotyrininkas ir švietėjas

2015-01-28   |   Spausdinti

Tėvai: Pranciškus Valentas ir Kotryna Mikoliūnaitė-Valentienė – valstiečiai žemdirbiai. Broliai: Juozapas Valentas (1828–?), Vincentas Dominykas Valentas (1832–?) ir Adomas Valentas (1839–?), sesuo Julijona Marijona Valentaitė (1830–?).

1855–1859 m. studijavo Varnių (Telšių r.) kunigų seminarijoje.

1859 m. A. Valentas buvo įšventintas kunigu.

Nuo 1859 m. balandžio vidurio iki 1860 m. gegužės pabaigos jis buvo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, talkino klebonui Aleksandrui Jacevičiui.

1861–1863 m. jis tarnavo vikaru Pabiržėje (Biržų r.), 1863–1864 m. buvo Pandėlio (Rokiškio r.) vikaras. 1866–1874 m. jis buvo Onuškio (Rokiškio r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, 1874–1891 m. – Kupreliškio (Biržų r.) bažnyčios kuratas, kunigas filialistas.

1891–1895 m. A. Valentas tarnavo Pumpėnų (Pasvalio r.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonu. Pumpėnuose jis pradėjo rengti lietuviškas pamaldas vietoj iki tol buvusių lenkiškų, vietos gyventojams prašant, ėmė reguliariai aukoti Šv. Mišias Niurkonyse ir Paįstryje (Panevėžio r.). 

1895–1901 m. jis buvo Akmenės Šv. Onos parapijos klebonas.

Pasitraukęs iš klebono pareigų, 1901–1903 m. A. Valentas buvo Pašvitinio (Pakruojo r.) Švč. Trejybės parapijos altarista, paskui apie 1903–1907 m. – altarista Raseiniuose, o apie 1907–1928 m., iki gyvenimo pabaigos, – altarista Švėkšnos (Šilutės r.) Šv. apaštalo Jokūbo parapijoje.

Nuo jaunystės jis buvo kraštotyrininkas, domėjosi etnografija. Skatinamas kunigo kraštotyrininko Ambraziejaus Pranciškaus Kašarausko (1821–1882), A. Valentas rinko tautosaką ir 1858–1861 m. siuntė jam lietuviškų žodžių, kalbos taisyklių, padavimų. Tautosaką jis užrašinėjo ir vėliau. Tarnaudamas Onuškyje, jis užrašė liudijimų apie poetą ir vertėją Valerijoną Ažukalnį-Zagurskį (1816–1874).

Nuo studijų metų kelis dešimtmečius A. Valentas artimai bendravo su Antanu Baranausku ir jam talkino, 1878 m. rugsėjo 14 d. perrašė ir taip išsaugojo iki šių dienų A. Baranausko Anykščių apylinkėse užrašytų liaudies dainų rinkinį.

Mirė 1928 m. kovo 4 d. Švėkšnoje.