Tėvai: Kazimieras Valiauga (1906–1977) – amatininkas stalius, valstybės tarnautojas, politinis kalinys, ir Anelė Vilčinskaitė-Valiaugienė (1910–1944). Sesuo ir broliai: Vanda Valiaugaitė (1931–1980), Algirdas Valiauga (g. 1932 m.) ir Mindaugas Valiauga (g. 1938 m.).

Motinai anksti mirus, nuo 1946 m. augo su tėvu ir pamote Aleksandra Valiaugiene. Tėvą 1947 m. suėmus, apkaltinus parama laisvės gynėjams ir įkalinus, liko su pamote ir broliais. 1949 m. ištrėmus ir pamotę, augo su broliu Algiu, kol 1955 m. lapkritį tėvas grįžo iš lagerio. 1949 m. ir V. Valiauga buvo įtrauktas į tremiamųjų sąrašus, bet užtarus įtakingiems troškūniečiams, tremties išvengė.

1950–1959 m. mokėsi Troškūnų vidurinėje mokykloje, baigė 9 klases.

1959 m. V. Valiauga, pamotės iš namų stumiamas, metė mokyklą ir išvyko gyventi ir dirbti į Krasnojarską (Sibiras, Rusija), 1959–1961 m. buvo Krasnojarsko kombainų gamyklos šaltkalvio mokinys, paskui šaltkalvis ir suvirintojas.

1961 m. jis grįžo į Lietuvą, įsikūrė Tauragėje, 1961œ–1963 m. dirbo Tauragės ryšių linijų montavimo apylinkėje darbininku ir baigė vakarinę vidurinę mokyklą. 1963 m. bandė stoti į Kirovogrado (Ukraina) aviacijos mokyklą, bet dėl socialinės kilmės ir tėvo teistumo nebuvo priimtas. 1963–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, 1964–1968 m. tęsė studijas Kauno politechnikos institute, įgijo inžinieriaus išsilavinimą.

Nuo 1991 m. V. Valiauga dirba draudimo versle.

1991 m. kelis mėnesius jis buvo Valstybinės draudimo įstaigos Reikalų valdybos valdytojo pavaduotojas. 1991 m. jis stažavosi Vokietijos "Alte Leipziger" draudimo ir "Munchener Ruck" perdraudimo kompanijose, kur buvo paruoštas kurti pirmąją privačią Vakarų kapitalo draudimo įmonę Lietuvoje.

1991–1994 m. V. Valiauga dirbo akcinėje draudimo bendrovėje "Drauda".

V. Valiauga yra Lietuvos draudimo brokerių įmonių kūrimo iniciatorius. 1994 m. sausio 18 d. jis įsteigė Lietuvos ir Vokietijos draudimo konsultacinę įmonę "Finalas".  1997 m. sausio 27 d. jo vadovaujama įmonė pirmoji Lietuvoje gavo draudimo brokerių įmonės veiklos leidimą ir buvo pervadinta Lietuvos ir Vokietijos draudimo brokeriu "Finalas" (nuo 2002 m. – UAB draudimo brokeris "Aon Lietuva") ir 1997–2005 m. dirbo jos prezidentu, kol išėjo į pensiją.

Jo iniciatyva 1997 m. birželio 10 d. buvo įkurta Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, V. Valiauga 1997–2001 m. buvo pirmasis jos prezidentas. Nuo 2014 m. iki šiol jis yra Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narys.

2005–2011 m. jis buvo Draudimo brokerių garbės teismo narys, dvi kadencijas ėjęs šio teismo pirmininko pareigas.

Dirbdamas draudimo brokeriu, jis rašė straipsnius draudimo temomis "Lietuvos rytui", "Verslo žinioms", "Respublikai", "The Baltic Times", "Klaipėdai" ir kitiems spaudos leidiniams.

V. Valiauga parašė ir išleido knygas:

2006 m. – "Brokeriai" (informacinis leidinys-žinynas).

2007 m. – "Brokeriai 1994–2007 m." (antrasis papildytas leidinys, skirtas Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos 10-mečiui).

2009 m. – "Draudikai" (informacinis leidinys-žinynas).

2010 m. – "Dvidešimt draudimo rinkos metų" (analitinė apžvalga).

2011 m. – "Kad aš jo nepažįstu..." (prisiminimai apie pokario laikus).

2012 m. – "Nematomos draudimo polisų pusės" (publicistika).

2013 m. – "Palikti Lietuvoje : pokario vaiko atsiminimai" (beletrizuoti memuarai apie gimtinę).

2014 m. – "Draudimo brokeriai Lietuvoje" (publicistika), "Sentimentalios istorijos" (novelių rinktinės sudarytojas ir vienas iš 9 autorių).

2015 m. – "Gyvenimo knyga" (atsiminimai).

V. Valiaugos prisiminimai apie Prezidentą Algirdą Brazauską publikuoti rinkinyje "Žmogus laiko taikinyje" (sudarė Vilius Kavaliauskas, 2013 m.).

V. Valiauga yra Draudimo brokerių rūmų garbės narys (nuo 2013 m.), yra pirmasis, kuriam suteiktas šis garbės vardas.

Susituokė 1969 m., žmona Romualda Aselskytė-Valiaugienė (1944–2013). Liko našlys. Sūnūs: Edgaras Valiauga (g. 1970 m.) ir Andrius Valiauga (g. 1975 m.).