Tėvai – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Užaugo su broliu ir trim seserimis.

1928 m. baigė 4 klases Raguvos (Panevėžio r.) vidurinėje mokykloje, toliau privačiai pasirengė brandos atestato egzaminams.

1932 m. gegužės 1 d. V. Sargautas savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Jis buvo priimtas į karo aviaciją, į aviacijos puskarininkių lakūnų mokyklą ir 1934 m. lapkričio 1 d. ją baigė, jam buvo suteiktas II rango karo lakūno vardas ir jaunesniojo puskarininkio karinis laipsnis.

1934–1936 m. V. Sargautas tarnavo Lietuvos kariuomenėje tikrojoje karo tarnyboje liktiniu, iki gyvenimo pabaigos buvo 6-osios (žvalgybos) eskadrilės pilotas. 1935 m. lapkričio 1 d. jam buvo suteiktas vyresniojo puskarininkio karinis laipsnis. Be savo tiesioginių pareigų jis dar buvo kareivių bibliotekos-skaityklos vedėjas, pasižymėjo uolumu, skaitytojams padėdamas pasirinkti tinkamo turinio knygų, o nerangiuosius pats ragindamas skaityti ir šviestis.

1936 m. birželio 2 d. V. Sargautas dalyvavo karinėse pratybose – lėktuvu ANBO IV kartu su leitenantu Antanu Krasnicku (1910–1991) skrido į Palangą atlikti šaudymo pratimų ore. Apie 12 val. lakūnai pateko į tirštą rūką. Pilotui karo lakūnui V. Sargautui manevruojant lėktuvas neteko pusiausvyros, o lakūnas-žvalgas A. Krasnickas iškrito iš lėktuvo, bet parašiutu sėkmingai nusileido ant žemės ir išsigelbėjo. Tuo tarpu V. Sargauto pilotuojamas lėktuvas, praradęs greitį, smuko žemyn, paklaidžiojo rūke dar keletą minučių ir nukrito ant žemės.

Mirė 1936 m. birželio 2 d. ties Judrėnais (Klaipėdos r.) – žuvo aviakatastrofoje, nukritus ir sudužus jo pilotuotam lėktuvui. Buvo iškilmingai palaidotas Kauno miesto senosiose kapinėse. Į kapą jį palydėjo ir pamokslą pasakė karo kapelionas Kazimieras Juška.