Jonas ZUBRUS
  Gimimo data: 1924-05-06
Gimimo vietovė: Atesninkų k. (Miroslavo parapija, Alytaus r.)

Trumpai:
Kunigas, vienuolis jėzuitas, misionierius

2023-01-08   |   Spausdinti

Augo penkių vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Brolis Juozas Zubrus.

1943 m. baigė Alytaus gimnaziją.

1943 m. rugpjūčio 15 d. J. Zubrus įstojo į Jėzaus Draugiją, 1945 m. davė amžinuosius įžadus, nuo to laiko – vienuolis jėzuitas. 1946–1949 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, tačiau turėjo nutraukti mokslą, kai sovietų valdžia nurodė sumažinti klierikų skaičių.

1949–1952 m. J. Zubrus dirbo zakristijonu Plikiuose (Klaipėdos r.), Plateliuose (Plungės r.) ir Jonavoje.

Grįžęs į Kauno seminariją, 1952–1957 m. jis tęsė ir baigė studijas.

1957 m. balandžio 17 d. vyskupas Julijonas Steponavičius įšventino J. Zubrų kunigu.

1957–1965 m. jis buvo vikaras Seirijuose (Alytaus r.), Leipalingyje (Druskininkų sav.), Pivašiūnuose (Alytaus r.) ir Šešuolėliuose (Širvintų r.). Jis ėmėsi iniciatyvos remontuoti Šešuolėlių bažnyčią, perdažė ją iš lauko ir vidų. Už pamokslus, pasakytus šioje bažnyčioje, sovietinės valdžios jis buvo nušalintas nuo kunigo pareigų ir tris mėnesius dirbo miško darbininku, tačiau parapijiečiams atkakliai reikalaujant, buvo grąžintas į bažnyčią.

1965–1968 m. J. Zubrus tarnavo Vytautavos (Trakų r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu, paskui buvo klebonas Molėtuose, Stirniuose (Molėtų r.), Palomenėje (Kaišiadorių r.), Žilinuose (Varėnos r.).

Sovietmečiu Lietuvoje 1977–1979 m. J. Zubrus nelegaliai leido "Tiesos kelią" – vieną iš 25 pogrindyje ėjusių katalikiškų leidinių, taip tęsdamas 1925–1940 m. ėjusio žurnalo kunigams tradiciją. Jis taip pat bendradarbiavo "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje", rašė straipsnius šiam pogrindiniam leidiniui.

Po kelių incidentų su sovietinės valdžios pareigūnais 1979 m. jis savanoriškai išvyko į misijas Podolės Kamenece (Ukraina), 1979–1983 m. aptarnavo keturias katalikų bendruomenes, kur tikintieji buvo persekiojami labiau nei Lietuvoje ir melsdavosi kapinių koplytėlėse.

1983–1987 m. J. Zubrus tarnavo misijose Pavlodare (Kazachija) ir Slavgorode (Altajaus kr., Rusija).

Grįžęs į Lietuvą, 1987–1989 m. J. Zubrus buvo Kiauklių (Širvintų r.) Švč. Mergelės Marijos Aplankymo parapijos klebonas, kartu administravo ir Zibalų (Širvintų r.) Šv. Jurgio parapiją.

1989–1992 m. jis buvo misijose Aktiubinske (Kazachija), kur gyveno daug vokiečių katalikų.

Vėl grįžęs į Lietuvą, 1992–1993 m. J. Zubrus buvo Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko (jėzuitų) bažnyčios vikaras, 1993–1994 m. – Pivašiūnų (Alytaus r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, 1995–1996 m. – Naujųjų Kietaviškių (Elektrėnų sav.) Švč. Trejybės parapijos klebonas.

1996 m. jis iškeliavo į Sibirą ir dirbo Sargaskoje ir Novosibirske (Rusija).

1996 m. pabaigoje grįžęs iš misijų, 1996–1998 m. J. Zubrus tarnavo Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos Pažaislio vienuolyno kapelionu, 1998–1999 m. buvo Babtų (Kauno r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Panevėžiuko (Kauno r.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų klebonas ir Muniškių (Kauno r.) Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčios rektorius. 1999–2001 m. jis buvo Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos altarista.

Paskirtas 2001 m. liepą, 2001–2003 m. J. Zubrus SJ tarnavo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos administratoriumi.

Nuo 2003 m. pabaigos jis kiek laiko tarnavo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzutų) bažnyčioje, paskui iki 2008 m. buvo Čiobiškio (Širvintų r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Čiobiškyje 2007 m. jis iškilmingai paminėjo kunigystės 50-metį, buvo kunigas jubiliatas.

2008–2010 m. J. Zubrus SJ buvo Žilinų (Varėnos r.) Šv. Antano Paduviečio parapijos administratorius, kol iš šių pareigų pasiprašė atleidžiamas.

Nuo 2010 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios vicerektorius.

J. Zubrus SJ parengė ir išleido maldynėlį "Pasitikiu tavimi" (2003 m.).

Mirė 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse kunigų ir vienuolių kapavietėje šalia kitų brolių jėzuitų (15 kvartalas, 1 eilė, 2 kapas). Kapavietę ženklina bendras betoninis kryžius su įrašu "Mortui / in / societate / Jesu / R. I. P." ir laikinasis medinis kryželis su įrašu.