KURKLIAI
Vietovės aprašymas rengiamas. Papildykite žinias apie šią vietovę el. p.: info@anykstenai.lt
  Gretimos vietovės:
ANTANUVKA | BURIA | JANONYS | KALIŠKOS | KURKLĖ | KURKLIŲ viensėdis | KURKLIAI I | MOLIAKALNIS (Kurklių) | PAKALNIAI (Kurklių) | PAVIRINČIAI | STARKIŠKIS | ŠILELIS | ŠILINĖ | VYLIAUDIŠKIS |

2023-06-23   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Miestelis Anykščių rajone už 14 kilometrų į pietus nuo Anykščių, už 3 kilometrų į šiaurę nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Rytiniu miestelio pakraščiu teka upė Virinta – Šventosios kairysis intakas, per Kurklius teka jos kairieji intakai Kurklė ir Popelė, dešinysis intakas Nevėža, yra šių upių santakos. Pietiniu pakraščiu teka Judinys – Šventosios kairysis intakas. Ribojasi su Pavirinčių, Kališkų, Starkiškio, Kurklių I, Moliakalnio, Janonių, Šilinės, Pakalnių ir Vyliaudiškio kaimais, Kurklių, Kurklės, Burios, Antanuvkos ir Šilelio viensėdžiais.

Seniūnijos centras (nuo 1995 m.). Gyventojų skaičius – 374 (2011 m., 8-oji pagal dydį rajono gyvenamoji vietovė).  Susiformavus gatvių tinklui, XX a. pabaigoje joms buvo suteikti vardai: Anykščių, Ukmergės, Kavarsko, Virintos, Utenos, Taikos, Mechanizatorių, Kosmonautų, S. Nėries, Vyturių, Liepų, Gegužės, Šviesos, Stadiono, Ramybės, Saulėtekio, Lankos ir Kranto.

Kurklių miestelio vardu vadinamos gatvės Anykščiuose ir Ukmergėje.

Kurklių apylinkės buvo tankiai apgyvendintos jau XIII amžiuje. Miestelis pirmą kartą minimas 1526 metų lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis suteikė jo paveldėtojui Ferdinandui Pliateriui privilegiją rengti Kurkliuose sekmadienio turgus. 1538 m. tas pats valdovas, sulaukęs kurkliečių skundo, sumažino jiems mokesčius ir duokles perpus.

XIII–XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir žemės centras, XV–XVI a. – didžiojo kunigaikščio dvaro centras. Nuo XIX a. pabaigos iki 1950 m. Kurkliai buvo valsčiaus centras, vėliau iki 1995 m. – apylinkės centras. Nuo 1995 m. iki šiol Kurkliai yra seniūnijos centras, Kurklių seniūniją sudaro vienas miestelis, 63 kaimai ir 19 viensėdžių, jos teritorijoje gyvena 1313 žmonių (2011 m.). 2009 m. seniūnijoje buvo įsteigtos trys seniūnaitijos. Kurklių seniūnu nuo 2000 m. dirba Algimantas Jurkus.

2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo patvirtintas Kurklių herbas (etalono autorius Rolandas Rimkūnas) – Šv. Jurgio atvaizdas.

Kurklių miestelyje gyventojų skaičius linkęs mažėti: čia buvo 474 gyventojai (2001 m.).

1622 m. Kurkliuose veikė evangelikų reformatų bažnyčia. XVII a. antrojoje pusėje, iki 1669 m., Kurkliuose buvo pastatyta ir katalikų koplyčia, kurią aptarnavo iš Kavarsko atvykstantys kunigai. 1700 m. čia buvo įsteigtas Regulinių atgailos kanauninkų – baltųjų augustijonų vienuolynas, 1735 m. pastatyta pirmoji medinė Kurklių bažnyčia, kurią aptarnavo vienuoliai. Iki XVIII a. pabaigos Kurklių bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija.

1783 m. buvo įsteigta Kurklių katalikų parapija, remiant grafui Kristupui Zavišai, pastatyta bažnyčia. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Kurklių parapija 1849 m. buvo priskirta Žemaičių vyskupijai ir iki šiol yra Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanato dalis. 1853 m. vasarą Kurklių parapiją vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Dabartinė Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia stovi miestelio centre. Medinis pastatas, klebono Domo Jablonskio perstatytas 1871–1874 m. iš senosios XVIII a. bažnyčios, turi liaudies architektūros ir neoklasicizmo bruožų. Pastatas kryžminio plano, žemu transeptu, su bokšteliu virš frontono, 29 m ilgio ir 12 m pločio. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Jame yra didelė medinė varpinė, statyta 1874 m., joje yra trys varpai.

XX a. pradžioje prie Kurklių bažnyčios veikė pavasarininkai, turėję meno sekciją ir styginių orkestrą, katalikų vyrų sąjunga (1935–1940 m.), angelaičiai, katalikių moterų sąjungos skyrius. Minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, Kurklių miestelio centre, priešais bažnyčią, buvo pastatytas paminklas – betoninė stilizuota Gediminaičių stulpų kompozicija su įrašu "1918–1928 m. Žuvusiems už Lietuvos laisvę" (nuverstas sovietinės okupacijos laikotarpiu 1952 m., įrengiant sovietinių karių kapines). Kurkliuose 1930 m. rugpjūčio 17 d. vyko katalikiškų organizacijų kongresas, kuriame dalyvavo vyskupas Mečislovas Reinys, profesorius Pranas Dovydaitis, susirinko apie 7 tūkst. dalyvių. 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 20-metį, prie bažnyčios pastatytas ornamentuotas kryžius. 1939 m. klebono Stepono Telksnio iniciatyva buvo pastatyti Kurklių parapijos namai.

1998 m. gruodžio 8 d. Kurklių bažnyčioje kilo gaisras, sudegė altorius, kilimai, nemažas grindų plotas, aprūko visas bažnyčios vidus, deformavosi 11 balsų vargonai (sutaisyti 2010 m.). Tuo metu dirbusio kunigo Gintaro Pūro iniciatyva, parapijiečiams ir Anykščių rajono savivaldybei remiant, per dvejus sutvarkytas bažnyčios vidus, padarytas naujas altorius ir baldai, įrengta nauja elektros instaliacija.

Šalia senųjų akmeninių ir betoninių kryžių XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Kurklių bažnyčios šventoriuje iškilo keletas medinių tautodailės kūrinių: stogastulpis su Rūpintojėlio skulptūra ir iškaltu įrašu: "Apsaugok / Aukščiausias / tą mylimą / šalį, / kur mūsų Tė- / vynė, kur bo- / čių kapai" (1989 m.), ornamentuotas kryžius iš Kurklių krašto kilusiems kunigams prof. Stasiui Ylai ir Petrui Dubauskui atminti (autorius – tautodailininkas Pranas Kaziūnas), Šv. Jurgio skulptūrinė kompozicija su įrašu "Šv. Jurgi, globoki / Kurklių krašto / žmones" (autorius – tautodailininkas Valentas Survila, 2009 m.).

Svarbiausia Kurklių parapijos šventė yra Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai, švenčiami liepos 16 dieną arba artimiausią sekmadienį. Kiti atlaidai: Šv. Jurgio balandžio 23 d. ir Šv. arkangelo Mykolo rugsėjo 29 d. Kurklių parapijos žinios skelbiamos Kauno arkivyskupijos Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bendroje interneto svetainėje www.kavarskobaznycia.lt.

Kurklių parapiją administravo kunigai: 1781–1802 m. – Ciprijonas Lukašinskas, 1803–1804 m. – Cezaris Kazlauskas, 1804–1807 m. – Mykolas Lenkevičius, 1809–1810 m. – Jeronimas Andrius Rastauskas, 1811–1817 m. – vėl Mykolas Lenkevičius, 1818–1829 m. – Jeronimas Markevičius, 1829–1832 m. – Juozapas Matuševičius, 1833–1841 m. – Mykolas Petrusevičius, 1842–1876 m. – Dominykas Jablonskis,  1876–1887 m. – Evaristas Narbutas, 1887–1888 m. – Karolis Bernotavičius, 1889–1895 m. – Juozapas Gauduševičius (palaidotas Kurklių kapinėse), 1897–1907 m. – Tomas Paltarokas, 1907–1910 m. – Juozapas Remeikis, 1910–1916 m. – Jonas Gintila, 1916–1920 m. – Jonas Kraniauskas, 1920–1927 m. – Ignas Veblauskas, 1928–1933 m. – Antanas Tvarijanavičius, 1934–1939 m. – Steponas Telksnys, 1939–1948 m. – Juozas Katinas, 1948–1959 m. – Viktoras Grinevičius, 1959–1964 m. – Pranciškus Karvelis, 1964 m. tris mėnesius – J. Čepė, 1964–1986 m. – Petras Liubonas, 1986–1998 m. – Žygintas Veselka, 1998–2000 m. – Vidiškių (Ukmergės r.) klebonas Gintaras Pūras, 2000 m. nuo kovo iki lapkričio – Vitas Kaknevičius, 2000–2001 m. – Algimantas Keina, 2001–2003 m. – Jonas Zubrus. Nuo 2003 m. Kurkliuose nuolat reziduojančio dvasininko neliko, 2003–2008 m. Kurklių parapiją administravo Vidiškių klebonas Dainius Lukonaitis, 2008–2016 m. – Kavarsko klebonas Norbertas Martinkus, nuo 2016 m. gegužės – Kavarsko klebonas Nerijus Vyšniauskas.

Kurkliuose XX a. pradžioje taip pat buvo gausi žydų bendruomenė, sudariusi trečdalį miestelio gyventojų. Išlikusi medinė Kurklių sinagoga – regioninės reikšmės Kultūros vertybių registro objektas (nuo 2014 m., unikalus objekto kodas 37596), vertinamas dėl architektūrinių detalių. Ji pastatyta 1936 m. pagal statybos techniko Povilo Jurėno projektą, remontuota XX a. antrojoje pusėje. Stovi prie Dubelės upelio, suręsta iš rąstų, sujungtų į sąsparas. Sinagogos tūris nedidelis, virš pastato iškilęs laiptinės bokštelis. Sovietmečiu sinagogos pastate buvo įrengtas sandėlis, nuo 1990 m. pastatas stovėjo nebenaudojamas. Sinagoga restauruota 2021 m. ir perduota Anykščių menų centrui veikloms organizuoti, nuo 2023 m. atverta parodų ir edukacijų veikloms.

Senosios Kurklių kapinės yra vakariniame miestelio pakraštyje. Naujosios kapinės XX a. pabaigoje buvo įrengtos už 1 kilometro į rytus nuo miestelio, Šilelio viensėdžio teritorijoje.

Kurklių centre, priešais bažnyčią, yra Antrojo pasaulinio karo metais Anykščių–Kurklių apylinkėse žuvusių sovietinės kariuomenės kareivių kapinės. Jose gali būti palaidota apie 600 asmenų. Apie 1954 m. kapinių centre buvo pastatytas paminklas – betoninė skulptūrinė kareivio su ginklu ir vėliava figūra (nukelta ir pašalinta 2022 m.), ant postamento yra akmeninė lenta su iškaltu įrašu lietuvių ir rusų kalbomis: "Žuvusiems tarybiniams kariams / 19411945" ir lentos su iškaltomis karių pavardėmis. Kapinės rekonstruotos Rusijos ambasados Lietuvoje iniciatyva ir lėšomis 2007 m., kartu įamžintas toje pačioje vietoje palaidotų XX a. pradžios Nepriklausomybės kovose žuvusių kurkliečių atminimas. 

Seniausia žinoma Kurklių mokykla veikė 1622 m. prie Kurklių evangelikų reformatų (kalvinų) parapijos. Katalikiška mokykla prie Kurklių bažnyčios buvo atidaryta 1782 m. XIX a. viduryje Kurkliuose veikė lietuviška parapijos mokykla, kuri nuo 1864 m. buvo surusinta ir toliau iki XX a. pradžios veikė kaip rusiška pradžios mokykla. Joje dirbo mokytojai: 1865 m. – Semionas Smirnovas, 1873–1877 m. – Stepanas Ošoklinskis, 1877–1878 m. – Foma Klyško, 1878–1884 m. – Nikolajus Rudamina, 1884–1892 m. – vėl Foma Klyško, 1892–1896 m. – Vladimiras Barsovas, 1896–1899 m. – Foma Moliavko, 1900–1901 m. – Markas Dutkevičius, 1901–1905 m. – Jakovas Krasnoženovas, 1905–1906 m. – Luka Zabrodskis, 1906–1907 m. – Piotras Maikovskis, 1907 m. – Motiejus Andriušis, nuo 1908 m. pradžios – Mykolas Tamulevičius, nuo 1912 m. – Aleksandras Korchovas. Šioje mokykloje 1886–1887 m. mokėsi inžinierius ir politikas, Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. ši mokykla nustojo veikti.

Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1923 m. Kurkliuose veikė keturių skyrių pradžios mokykla, kurioje mokėsi apie 60 mokinių, dirbo mokytojai Antanas Tumavičius ir Andrius Sadūnas. 1929–1930 m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Jonas Petrelis. 1931–1933 m. ir vėliau joje dirbo mokytojai Povilas Jasiukevičius (mokyklos vedėjas), Andrius Sadūnas ir Bronės Sadūnienė, mokėsi apie 80 mokinių. Iki 1940 m. mokyklos vedėjas buvo Pranas Krankalis, dirbo mokytojai Andrius Sadūnas, Bronė Sadūnienė ir Aleksandra Šopkaitė, mokėsi apie 130 mokinių. 1940 m. Kurklių pradžios mokykla buvo pertvarkyta į šešių skyrių pradinę, jai vadovavo vedėjai Andrius Sadūnas, Leonas Vaitiekūnas, apie 1943 m. – Mykolas Stulgys, 1944–1945 m. – Petras Puodžiūnas. 1945–1949 m. pradinė mokykla buvo išaugusi į progimnaziją, jos direktoriumi iki 1949 m. dirbo Alfonsas Sabaliauskas. 1949–1956 m. ji veikė kaip Kurklių septynmetė mokykla, jos direktoriais dirbo: 1949 m. – Jonas Petronis, 1949–1950 m. – Karolis Repečka, 1950–1951 m. – Bronius Gobys, 1951–1954 m. – Kazys Katuoka, 1954–1956 m. – Alfonsas Mikoliūnas.

1956–2001 m. Kurkliuose veikė priaugusi vidurinė mokykla, 1960 m. išleidusi pirmąją abiturientų laidą. Iš pradžių ji buvo įsikūrusi trijuose mediniuose pastatuose su dviem 1964–1965 m. statytais mūriniais priestatais, kol 1980 m. įsikėlė į individualaus ir originalaus projekto pastatą, skirtą iki 400 mokinių. Vidurinės mokyklos direktoriais dirbo: 1956–1958 m. – Jonas Baltrūnas, 1958–1967 m. – Vytautas Demedžiūnas, 1967–1975 m. – Vytautas Virvičius, 1975–1994 m. – Osvaldas Zaukevičius, 1994–2001 m. – Virgaudas Mikučionis. Sumažėjus mokinių skaičiui iki 100, 2001 m. mokykla pertvarkyta į pagrindinę, 2001–2004 m. jai vadovavo direktorius Robertas Šeibokas. 2008 m. Kurklių pagrindinei mokyklai buvo suteiktas Stepono Kairio vardas, čia buvo įrengta ir veikė S. Kairio muziejinė ekspozicija. 2004–2019 m. paskutiniąja mokyklos direktore dirbo Jūratė Kašinskienė. Buvo 5 klasių komplektai, juose mokėsi 36 mokiniai (2018 m. rugsėjo duomenys). Nuo 2019 m. Kurklių S. Kairio pagrindinė mokykla pertvarkyta į Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos Kurklių Stepono Kairio skyrių, jame mokosi 6 mokiniai (2021 m. kovo duomenys).

Kurkliuose XX a. viduryje veikė pieninė, 4-ajame dešimtmetyje iš vietinių ūkininkų pieno daugiausia gaminusi sviestą. XX a. antrojoje pusėje Kurkliai augo ir plėtėsi kaip apylinkės centras ir centrinė Kurklių kolūkio gyvenvientė. 1949 m. kovo 2 d. prie Kurklių miestelio buvo sukurtas Kurklių kolūkis, kuriam vadovavo Juozas Dedela, vėliau Rimgaudas Keblas. 1962 m. kovo 1 d. prie jo buvo prijungti aplinkiniai mažesni kolūkiai, sustambintam Kurklių kolūkiui 1962–1967 m. vadovavo Rimgaudas Keblas, 1967–1976 m. – Algis Karnočius, 1976–1992 m. – Leonas Imbrasas. Nuo 1974 m. prie šio kolūkio dar buvo prijungtas ir bankrutavęs "Virintos" kolūkis. 1992 m. Kurklių kolūkis iširo. 

Nuo 1940 m. čia veikia ambulatorija, nuo 1924 m. buvo vaistinė.

1954 m. Kurkliuose įkurti zoniniai kultūros namai, dabar – Anykščių kultūros centro Kurklių skyrius. 2014 m. baigta šios įstaigos patalpų rekonstrukcija. Kurkliuose susibūrė kaimo kapela (pirmasis vadovas Romaldas Gižinskas), veikia vaikų dramos kolektyvas.

1946 m. įsteigta Kurklių biblioteka, iki šiol veikianti kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. 2006 m. bibliotekoje įkurtas vienintelis rajone Ugdymo ir konsultavimo centras su interneto prieiga, biblioteka aktyviai dalyvauja "Šiaurės šalių bibliotekų savaitės" renginiuose, joje įrengtas kraštotyros-etnografijos kampelis.

Stambiausia Kurklių verslo įmonė – uždaroji akcinė bendrovė "Kurklių karjeras" (žvyro gavyba ir paruošimas, kelių ir melioracijos įrenginių statyba ir remontas). Įmonė įkurta, 1995 m. privatizavus nuo 1980 m. veikusį valstybinį žvyro karjerą. 1980–2010 m. įmonei vadovavo generalinis direktorius Kazys Daškevičius, nuo 2010 m. – Dainius Daškevičius.

1964 m. Kurkliai buvo elektrifikuoti, nuo 1967 m. buvo pradėtos naudoti suskystintos dujos, 1969 m. nutiestas asfaltuotas kelias iki Moliakalnio, sujungęs miestelį su Ukmergės–Utenos plentu, 1981 m. išasfaltuotas kelias iki Anykščių.

Kurkliuose pastatytas paminklinis akmuo Kurklių miestelio atsiradimo 1526 m. datai atminti (2008 m.). Išleista kraštotyros monografija "Kurkliai" (sudarytoja Alvira Žvinienė, 2011 m.).

Kurklių gyventoja Ona Žemaitytė-Kuktienė, gimusi 1915 m. gegužės 5 d. Trakiniuose, 2015-ųjų pavasarį paminėjo savo 100-mečio sukaktį (mirė 2017 m. balandžio 11 d.).

Kurklių dvare 1871 m. gimė vargonininkas ir chorvedys Petras Sližys. Kurklių parapijos Branislaviškio kaime 1924 m. gimė kunigas, mokslininkas teologas ir psichologas Antanas Paškus.

Kurkliuose 1885 m. gimė Didžiosios Britanijos verslininkas Moišė Dovydas Osinskis – Montegue Maurice Burtonas, 1932 m. – aktorius Algimantas Bružas, 1936 m. – bibliografas Stasys Dubauskas, 1941 m. – baleto artistas Alfonsas Leonavičius, 1942 m. – pedagogė ir literatė Nijolė Keblaitė-Zaukevičienė, 1944 m. – estrados artistas Juozas Zavaliauskas, 1945 m. – mokslininkas geografas Paulius Kavaliauskas, 1957 m. – gydytoja Violeta Simanonytė-Prekevičienė, 1967 m. – žurnalistas ir muzikantas Arnoldas Lukošius, 1968 m. – kalbininkė Dalia Šmatavičiūtė-Sviderskienė, 1970 m. – pedagogė Jūratė Dūdaitė-Kašinskienė