Veronika LIMBIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Baltakytė, Vaičiulienė
Gimimo data: 1936-12-18
Gimimo vietovė: Kišūnų k. (Utenos r.)

Trumpai:
Tautodailininkė tekstilininkė, audėja, pynėja

2016-08-04   |   Spausdinti

Motina Ona Baltakienė (1906–1994). Augo keturių vaikų šeimoje.

1943–1951 m. baigė Duokiškio (Rokiškio r.) septynmetę mokyklą.

Paauglystėje V. Baltakytė mezgė, vėliau pradėjo austi, amato privačiai mokėsi Kamajuose (Rokiškio r.). Nuo 1953 m. ji savarankiškai dirbo audėja, ausdavo ir parduodavo rankšluosčius, gyvendama įvairiose Aukštaitijos vietovėse.

Nuo 1960 m. iki šiol V. Limbienė gyvena ir kuria Anykščiuose.

1961–1996 m. V. Limbienė buvo Vilniaus kombinato "Dailė" audėja namudininkė. Jai buvo suteikta penktoji, aukščiausia audėjos kvalifikacinė kategorija.

Ji sukūrė per 70 originalių audimo raštų. Daug V. Limbienės audinių iškeliavo į JAV, Italiją, Norvegiją, Kanadą, Vokietiją, Švediją, Suomiją, Lenkiją ir kitus kraštus, jie puošia privačius namus bei katalikų bažnyčias.

Nuo 1962 m. V. Limbienė su savo darbais dalyvauja liaudies meistrų parodose, surengė keturias autorines parodas. Nuo 1964 m. ji buvo Lietuvos liaudies meno draugijos narė audėja.

1965 m. ji kartu su medžio drožėju Liudu Tarabilda surengė pirmąją Anykščiuose liaudies meno parodą ir subūrė Anykščių liaudies meistrus į draugiją, yra viena pirmųjų Liaudies meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos) Anykščių skyriaus narių, 1965–1977 m. buvo pirmoji šio skyriaus pirmininkė. Ji išmokė austi anykštėnes audėjas Janiną Mislytę, Fenią Strazdienę ir Marytę Meškauskaitę.

V. Limbienė išaudė daugiau kaip 6 tūkst. lovatiesių, daugybę smulkesnių audinių, taip pat pina iš šiaudų skrybėles, krepšelius ir dekoratyvines kompozicijas, veria šiaudinius sodus, riša verbas, gamina prakartėles ir pakulines skulptūras. Ji yra meno saviveiklos žymūnė.

Ištekėjo 1963 m., vyras Stepas Vaičiulis. Išsiskyrė 1975 m.

Ištekėjo 1977 m., vyras Romutis Jonas Limba (1933–2010). Našlė. Augintinė Laima Bartkevičiūtė (g. 1970 m.), augusi šeimoje 1978–1987 m.