Jonas YLA
  Gimimo data: 1910-04-01
Gimimo vietovė: Luciūnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mechanikas, žurnalistas, visuomenininkas

2023-01-07   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Yla (1863–1913) – žemdirbys ūkininkas, amatininkas laikrodžių meistras, ir Veronika Semėnaitė-Ylienė (1871–1942) iš Vaivadiškių – žemdirbė ūkininkė. Užaugo šešių vaikų šeimoje su trimis broliais ir dviem seserimis: Jurgis Yla (1898–1952) – žemdirbys, 1951–1952 m. tremtinys Sibire, miręs  tremtyje, Kotryna Ylaitė-Skuodienė (1902–1962) – žemdirbė, Uršulė Ylaitė-Vaidakavičienė (1903–1960) – žemdirbė, Donatas Yla (1905–1987) – emigrantas Kanadoje ir JAV, kirpėjas, ir Stasys Yla (1908–1983) – kunigas teologas, rašytojas. Dar penki broliai ir seserys mirė maži.

Sūnėnai: (brolio Jurgio sūnus) Juozas Yla (g. 1940 m.) – inžinierius, (sesers Uršulės sūnus) Adomas Vaidakavičius (1925–2000) – inžinierius mechanikas, dukterėčia (sesers Uršulės duktė) Anelė Vaidakavičiūtė-Šlaitienė-Pečkaitienė (g. 1931 m.) – technologė, kraštotyrininkė. Giminaitė (antrosios eilės pusseserė ir brolio Jurgio žmonos sesuo) Apolonija Sereikytė (1907–2002) – vienuolė, visuomenininkė.

Baigė pradžios mokyklą, 1930 m. – Ukmergės gimnaziją.

Nenorėdamas tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir brolio Donato pakviestas, 1930 m. emigravo į Kanadą, keliolika metų gyveno ir dirbo Monrealyje. Nuo 1941 m. jis buvo Kanados lietuvių mėnesinio žurnalo "Nepriklausoma Lietuva" redakcijos  darbuotojas, 1941–1943 m. – redaktoriaus padėjėjas, 1943–1946 m. – jo redaktorius. Neturėdamas lėšų spaustuvei, jis leido mašinraščiu spausdintą ir daugintą žurnaliuką-sąsiuvinį, nuolat ieškodamas būdų pasidinti leidinio periodiškumą ir pagerinti jo spaudos kokybę.

1946 m. pavasarį persikėlęs į Detroitą (Mičigano valstija, JAV), o nuo 1949 m. įsikūręs Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV), J. Yla dirbo "Nabisco" fabrike mechaniku. Nuo 1949 m. jis bendradarbiavo Toronto (Kanada) lietuvių laikraštyje "Tėviškės žiburiai".

Jis aktyviai dalyvavo lietuvių emigrantų kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, buvo šaulys.

J. Yla parašė prisiminimus apie Kanados lietuvių spaudos ištakas ir laikraščio "Nepriklausoma Lietuva" kūrimą 1941 m., juos paskelbė jubiliejiniame šio laikraščio numeryje, skirtame leidybos 10-mečiui (1951 m.).

Jis du kartus lankėsi Lietuvoje, artimai bendravo su giminėmis, finansiškai rėmė mokslo siekiančius vaikus.

Laisvalaikį skyrė kolekcionavimui, buvo filatelistas.

Buvo vedęs Monrealyje, liko našlys.

Vėl vedė Čikagoje, žmona Julija Ylienė. Liko našlys. Vaikų neturėjo.

Mirė 1989 m. spalio 2 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Jo ir brolio Donato kapą ženklina juodo ir balto akmens skulptūrinis paminklas-stela su juodo kryžiaus bareljefu ir iškaltu įrašu.

J. Ylos gyvenimas ir veikla priistatomi Anelės Vaidakavičiūtės-Šlaitienės-Pečkaitienės biografinės kraštotyros rinkinyje "Išėję, bet nepamiršti : trakiniečiai ir Stasys Yla" (2016 m.).