Juozas MEŠKAUSKAS
  Gimimo data: 1906-07-21
Gimimo vietovė: Vajėšių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas gydytojas, medicinos pedagogas, visuomenininkas, mokslo istorikas

2017-10-22   |   Spausdinti

Tėvai – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 40 hektarų žemės. Augo 6 vaikų šeimoje su dviem broliais ir trim seserimis, buvo vyriausias. Dvi seserys ir brolis – tremtiniai Sibire (Rusija).

Mokėsi Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, papildomai buvo mokomas privačiai namuose. Trumpai mokėsi Utenos "Saulės" gimnazijoje, 1923 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, 1923–1927 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1927–1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete, įgijo gydytojo išsilavinimą.

Studijuodamas nuo 1929 m. J. Meškauskas buvo ateitininkas, "Gajos" korporacijos pirmininkas, nuo 1930 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1929 m. gruodį už ateitininkų veiklą jis buvo suimtas ir 44 dienas kalintas Varnių (Telšių r.) lageryje.

1933–1939 m. J. Meškauskas dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų klinikoje felčeriu, vėliau asistentu.

1937 m. Vytauto Didžiojo universitete jis apsigynė disertaciją "Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu" ir gavo medicinos daktaro laipsnį. 1938 m. jis stažavosi Vienoje (Austrija), Miunchene ir Berlyne (Vokietija). 

1939–1941 m. J. Meškauskas buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto privatdocentas ir docentas, 1941–1944 m. – profesorius, Vidaus ligų klinikų vedėjas ir paskutinis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanas. Jis pirmasis pradėjo dėstyti gastroenterologijos kursą studentams medikams. Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jis priklausė slaptam sukilimo komitetui. Jo iniciatyva Medicinos fakultetas veikė ir tuo metu, kai vokiečių okupacinė valdžia studijas universitete nutraukė.

Kaip Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys J. Meškauskas 1942 m. savaitę buvo kalinamas už tai, kad atsisakė leisti vokiečiams mobilizuoti studentus į darbo ir karinę tarnybą.

1944 m. vasarą, lydėdamas vokiečių evakuojamą Medicinos fakulteto medicininę aparatūrą, J. Meškauskas pasitraukė į Vokietiją. Nuvykęs į Berlyną, buvo paskirtas į Kempfenhauzo (Kempfenhauzen am Starnberger See) vokiečių ligoninę vidaus ligų skyriaus vedėju ir dirbo iki 1945 m. gegužės mėnesio, kol baigėsi karas. 1945 m. įkūrus UNRA (pabėgėlių) ligoninę Augsburge, iki 1949 m. ten dirbo vidaus ligų skyriaus vedėju. 1946–1948 m. jis buvo Lietuvių tremtinių gydytojų sąjungos pirmininkas, 1949 m. – Tarptautinės tremtinių gydytojų sąjungos komiteto narys.

Nuo 1949 m. vasaros J. Meškauskas įsikūrė ir iki gyvenimo pabaigos pasiliko JAV. Po stažuotės jis gavo teisę verstis privačia gydytojo praktika Ohajo ir Ilinojaus valstijose, apie 1952 m. pasistatė privačią kliniką Čikagoje ir teikė gydytojo paslaugas, rūpinosi lietuvių gydytojų aklimatizacija JAV.

Vėliau apie 20 metų jis dirbo Čikagos (Ilinojaus valstija) Alkoholikų ir narkomanų gydymo institute medicinos direktoriumi, o išėjęs į pensiją apsigyveno Beverli Šorese (Beverly Shores, Indianos valstija).

J. Meškauskas 1949–1957 m. buvo Ateitininkų federacijos tarybos pirmininkas, taip pat Ilinojaus valstijos lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas, Lietuvių medicinos muziejaus Čikagoje garbės kuratorius. Jis buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, dirbo Amerikos lietuvių taryboje, Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungoje.

Jis buvo pirmasis aukotojas, 1996 m. savo 100 JAV dolerių indėliu atsiliepęs į anykštėno visuomenininko Juozo Šiaučiulio iniciatyvą surinkti aukų ir taip pastatyti Anykščiuose paminklą Laisvei. Paminklas buvo pastatytas 2002 m. (autorius – skulptorius Vladas Vildžiūnas).

J. Meškauskas iki gilios senatvės rašė mokslinius straipsnius vidaus ligų klausimais žurnalui "Medicina", bendradarbiavo "Drauge", "Tėvynės sarge" ir kituose išeivijos laikraščiuose.

Jis parengė ir išleido keletą knygų: "Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu" (1937 m.), "Diabeto problema ir jo gydymas dabartiniu metu" (1939 m.), "Elektrokardiografijos pagrindai" (1949 m.), studiją apie alkoholizmą. Svarbiausias jo kūrinys – "Lietuvos medicinos istorija", rašyta 1970–1985 m. ir išleista Čikagoje 1987 m.

2006 m. Lemonte (Čikaga, Ilinojaus valstija, JAV) J. Meškauskas atšventė savo 100 metų jubiliejų, vėliau iki gyvenimo pabaigos žvaliai minėjo kiekvienas savo metines. Jo šeimoje buvo branginama lietuvių kalba.

Buvo vedęs, žmona Janina Petrauskaitė-Meškauskienė-Jone Meskauskas (1905–1999) – gydytoja. Liko našlys. Duktė Marija Aldona Meškauskaitė-Gaižutienė (g. 1937 m.) – mokslininkė biochemikė, dailininkė keramikė, sūnus Jonas Algimantas Meškauskas (g. 1941 m.) – verslininkas finansininkas. 

Mirė 2010 m. spalio 21 d. Beverli Šorese (Beverly Shores, Indianos valstija, JAV). Palaikai kremuoti, atgabenti į Lietuvą ir kartu su anksčiau mirusios žmonos palaikais palaidoti Debeikių kapinėse. Kapą ženklina akmeninė Rūpintojėlio statula ir stela su įrašu: "Profesorius / Juozas Meškauskas / 1906–2010 / Gydytoja / Jonė Meškauskienė / 1905–1999".

J. Meškausko prisiminimai publikuoti rinkinyje "Manėm, kad greit grįšim : 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m." (2014 m.).

J. Meškausko asmeninės bibliotekos ir archyvo dalis (22 dėžės dokumentų) jo dukters M. A. Gaižutienės rūpesčiu 2017 m. rudenį perduota Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai.