Kostas NARKEVIČIUS
  Gimimo data: 1860-12-19
Gimimo vietovė: Bylėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Knygnešys, daraktorius

2017-01-31   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1860 m. gruodžio 31 d. Pagal krikšto metrikus nurodytas kaip gimęs Dapšiškių kaime.

Tėvai: Kazimieras Narkevičius ir Marijona Plačenytė-Narkevičienė – valstiečiai žemdirbiai.

1860 m. gruodžio 20 d. Viešintų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Mykolas Lukauskas, krikštatėviai buvo valstiečiai Ciprijonas Malinauskas ir Anastazija Plačenytė.

Lietuviškai skaityti išmokė tėvas. Rašyti nemokėjo. Mokyklos nelankė.

Labai pamėgo skaityti lietuviškas knygas. Paūgėjęs pats mokė kaimynų vaikus – buvo daraktorius.

Lietuviškų knygų K. Narkevičius ieškojo, nuvykęs į Kupiškį. Čia susipažino su knygnešiu Ambraziejumi Majausku, pirkdavo iš jo knygų ir parsinešęs išplatindavo Viešintų parapijoje. Pastebėjęs, jog Viešintų krašte jau  yra valdžios sekamas, platino lietuvišką spaudą gretimose parapijose: Kupiškio, Rokiškio, Zarasų krašte. Spaudinius slėpdavo Salake (Zarasų r.) pas Baranauską ir Aštrakalnio kaime netoli Baibių (Zarasų r.) pas Mykolą Biveinį.

Apie 1885 m. apsigyvenęs Kuosių kaime netoli Kamajų (Rokiškio r.), K. Narkevičius lietuviškos spaudos gaudavo iš panevėžiečio knygnešio Jono Vikiro. Gautas knygas slėpdavo ne tik savo ūkyje, bet ir pas kaimynus, žandarai jų nė karto nerado. Knygas padėdavo platinti ir kiti knygnešiai, taip pat ir K. Narkevičiaus žmona. 

K. Narkevičius platino ir latgališkas knygas. Jas perduodavo einantiems į Latviją knygnešiams Juozui Marcinkevičiui ir Jonui Vaicekauskui.

Draudžiamą spaudą pardavinėdavo prie bažnyčių per atlaidus, jomarkuose, taip pat eidamas per kaimus kaip elgeta. Ne kartą buvo įkliuvęs žandarams, bet pavykdavo nuo jų pabėgti (1884 m. Salako apylinkėse) arba papirkti.

1885 m. K. Narkevičius su žandarais buvo susidūręs du kartus. Kavarske (Anykščių r.) pataikė sutikti lietuvį Matuliauską, kilusį nuo Taraldžių (Rokiškio r.), kuris paleido su visomis knygomis  ir dar leido jomis netrukdomai prekiauti, ir Užpaliuose (Utenos r.), kur išsipirko už 10 rublių ir atgavo visas knygas. Skapiškyje (Kupiškio r.) uriadnikui jis sumokėjo 100 rublių. Apie 1887 m. suimtas su įkalčiais Anykščiuose, jis sumokėjo irgi 10 rublių ir dar turėjo pririnkti ir palikti pristavui tiek pat rusiškų ir lenkiškų knygų, kad lietuviškas atgautų.

1888 m. K. Narkevičius buvo areštuotas Kamajuose (Rokiškio r.), iš jo atimta knygų už 150 rublių. Už tokį nusikaltimą jam grėsė įkalinimas Archangelsko srityje (Rusija), bet užtarus Salų (Rokiškio r.) klebonui Vincentui Kušleikai ir Kamajų klebonui Juozapui Gauduševičiui, jis buvo nubaustas tik 2 mėnesiais arešto Zarasų kalėjime. Pakeliui iš Rokiškio į Zarasus girto sargybinio smarkiai sumuštas, jis liko invalidas visam likusiam gyvenimui.

Išleistas į laisvę, jis tęsė knygnešio veiklą, dar ne kartą buvo įkliuvęs žandarams. 1890 m. Kamajuose prie bažnyčios jis buvo sučiuptas prekiaujantis įvairiomis knygomis, tarp jų buvo ir 11 draudžiamų. Už tai 1890 m. pavasarį jis vėl du mėnesius buvo kalintas Zarasų kalėjime.

1898 m. policija vėl surado pas K. Narkevičių 2 lietuviškus kalendorius. Už tai jis buvo nubaustas 2 dienomis arešto.

1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, Malūnų gatvelę, kurioje K. Narkevičius gyveno Kamajuose, pavadino jo vardu. Nuo 1931 m. birželio 1 d. iki 1940 m. vasaros jis gaudavo 50 litų knygnešio pensiją.

Buvo vedęs. Vaikų neturėjo.

Mirė 1946 m. kovo 3 d. Kamajuose (Rokiškio r.). Palaidotas Kamajų kapinėse, antkapiniame paminkle yra įrašas: "Knygnešys / Konstantinas / Narkevičius".

Išlikęs ir saugomas K. Narkevičiaus gyvenamasis namas Kamajuose, Paluolio gatvėje (iki 1940 m. – K. Narkevičiaus gatvė).

1940 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytoje Knygnešių sienelėje mažažemio K. Narkevičiaus pavardė buvo iškalta tarp labiausiai pasižymėjusių Lietuvos knygnešių.

1929 m. užrašyti K. Narkevičiaus prisiminimai paskelbti dokumentų rinkinio "Knygnešys : 1864–1904" 4-ajame tome (2016 m.).