Kaimas Viešintų seniūnijoje už 4 kilometrų į rytus nuo Viešintų. Ribojasi su Žemaitėlių, Ažubalių, Gasiūnų, Skaidrės ir Jurgiškio kaimais, Padubio viensėdžiu. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Viekšelio (Jonupio)upelis – Pelyšos dešinysis intakas.

Yra 4 sodybos – 2 gyventojai (2001 m.), 4 gyventojai (2011 m.). Priklauso Viešintų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 175 gyventojai. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 283,99 ha žemės.

1926 m. lapkričio 25 d. Bylėnų kaime buvo įkurta pradžios mokykla. Išnuomotose patalpose veikė I–III skyriai, mokytoju dirbo Petras Šimonis. Jį 1929 m. pakeitė Veronika Pikšrytė. 1930 m. Bylėnų pradžios mokykla dėl netinkamų patalpų buvo perkelta į Jurgiškio kaimą.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Bylėnų buvo ištremta į Sibirą 16 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Aušra", vėliau priklausė "Žalgirio", "Gimtosios žemės", Viešintų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Viešintų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, sunykusios. Likę akmenų mūro vartai ir irstanti akmenų mūro tvora, senieji medžiai, keletas akmeninių antkapinių paminklų, jose matomos datos: "1881", "1914".

Bylėnuose 1860 m. gimė knygnešys Kostas Narkevičius, 1951 m. – pedagogas istorijos mokytojas Vilius Grigaliūnas.