Anykštėnų biografijų žinynas

1912–1914 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, išvyko į Rusiją ir 1914–1918 m. baigė Maskvos gimnazijoje 6 klases.

1918 m. gegužę grįžęs į Lietuvą, 1918–1919 m. A. Raudonikis dirbo Taujėnų (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoju.

1919 m. birželį jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir 1919 m. gruodžio 16 d. baigė Karo mokyklą Kaune 2-ojoje jos laidoje, gavo pėstininkų leitenanto laipsnį.

1919–1929 m. A. Raudonikis tarnavo 8-ajame pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulke. 1919–1920 m. jis dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais.

1924 m. rugpjūčio 15 d. jis baigė Aukštuosius karininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto kursus 4-ojoje laidoje. Nuo 1924 m. sausio 1 d. jis buvo vyresnysis leitenantas, nuo 1926 m. rugpjūčio 1 d. – kapitonas, nuo 1929 m. lapkričio 23 d. – majoras.

Perkeltas 1929 m. kovo 18 d., 1929–1930 m. A. Raudonikis tarnavo Karo mokykloje, kol 1930 m. gegužės 22 d. buvo vėl perkeltas į 5-ąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio pulką. 1930–1935 m. jis buvo šio pulko 1-ojo bataliono vadas. Tarnybos metu 1931 m. rugpjūčio 29 d. jis baigė Aukštesniųjų karininkų kursus.

Perkeltas 1935 m. liepos 20 d., 1935–1940 m. A. Raudonikis buvo 3-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko 1-ojo bataliono vadas, nuo 1935 m. rugsėjo 8 d. – pulkininkas leitenantas. 1939 m. jis ėjo ir Švenčionėlių karo komendanto pareigas.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje likviduojant Lietuvos kariuomenę, tuo metu bataliono vadu tarnavęs A. Raudonikis 1940 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos 259-ojo šaulių pulko štabo viršininku.

1941 m. birželį jis buvo siunčiamas į kursus Michailo Frunzės karo akademijoje Maskvoje (Rusija), bet ten neišvyko, iš Raudonosios armijos pasitraukė.

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, A. Raudonikis 1941 m. liepos 12 d. buvo paskirtas lietuvių karių Vilniaus įgulos 3-ojo apsaugos pulko vadu, tačiau iš karo tarnybos netrukus pasitraukė, gyveno ir dirbo Kaune.

1941–1942 m. jis buvo Kauno alaus daryklos "Perkūnas" ūkio vedėjas, 1942–1944 m. dirbo bendrovėje "Lietūkis".

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. rudenį A. Raudonikis vėl buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, pasiųstas į filtracijos stovyklą Podolske (Maskvos sritis, Rusija), vėliau paskirtas į 75-ąjį atsargos pulką, bet 1945 m. rugpjūčio 11 d. dėl sveikatos iš kariuomenės demobilizuotas.

1946 m. sausį–rugpjūtį A. Raudonikis dirbo Ukmergės amatų mokykloje kariniu vadovu, nuo 1946 m. lapkričio 15 d. mokytojavo Ukmergės berniukų gimnazijoje, bet kaip politiškai nepatikimas iš pedagoginės veiklos netrukus buvo atleistas.

Nepriklausomoje Lietuvoje A. Raudonikis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.).

Susituokė 1923 m. sausio 27 d., žmona Marija Eidrigevičiūtė-Raudonikienė (1902–1981). Sūnus Raimundas Raudonikis (1928–1984).

Mirė 1953 m. balandžio 23 d. Kaune. Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse. Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltais įrašais: "Karolina Moigienė / 1882–1955 / Marija Raudonikienė / 1902–1981 / Raimundas Raudonikis / 1928–1984 / Antanas Raudonikis / 1899–1953".

A. Raudonikio biografija skelbiama enciklopedinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 6-ajame tome (2006 m.).