Petras RAUDONIKIS
  Gimimo data: 1869-08-27
Gimimo vietovė: Pumpučių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas vaistininkas, farmacijos pedagogas, visuomenininkas, knygnešys

2021-08-02   |   Spausdinti

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1869 m. rugsėjo 7 d.

Tėvai: Ciprijonas Raudonikis (apie 1821 – 1878) ir Marija Rudminaitė-Raudonikienė (apie 1824 –  1874) – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 17 hektarų žemės. Augo keturių vaikų šeimoje su dviem vyresniais broliais ir seserimi. Broliai: Antanas Raudonikis, Adomas Raudonikis, sesuo Uršulė Raudonikytė-Šukevičienė (apie 1864 – 1940) – žemdirbė ūkininkė. Sūnėnai (sesers Uršulės sūnūs): Edvardas Šukevičius (1887–1960) – teisininkas, politikas, emigrantas JAV, Donatas Vincas Šukevičius (1885–1974) – vaistininkas, (brolio sūnus) Antanas Raudonikis (1899–1953) – kariškis, laisvės gynėjas.

Tėvams anksti mirus, globojo ir užaugimo vyresnieji broliai ir sesuo. Baigė Kavarsko (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Dirbo brolių ūkyje, neturėdamas lėšų toliau mokytis. 1886–1890 m. baigė keturias klases Liepojos (Latvija) gimnazijoje.

Pritrūkęs lėšų tęsti mokslą, 1890 m. P. Raudonikis atvyko mokyti vaikų į Šlavėnų dvarą (Anykščių r.). Paskui 1890–1894 m. jis dirbo vaistininko mokiniu Brazausko vaistinėje Kaune, čia susidraugavo su Kauno Žemaičių kunigų seminarijos klierikais ir lietuviais inteligentais.

Atlikęs mokinio praktiką, 1894 m. P. Raudonikis Maskvos (Rusija) universitete išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir 1894–1897 m. Maskvoje dirbo V. K. Fereino laboratorijoje bei optikos įmonėje, kartu studijuodamas Maskvos universitete farmaciją.

1896–1917 m. P. Raudonikis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, įsitraukė į knygnešystę. 1896 m. balandžio 23 d. Troškūnuose buvo sulaikytas jam adresuotas paketas su vienu "Varpo" egzemplioriumi, carinės valdžios pareigūnai krėtė jo namus tėviškėje Pumpučiuose ir sesers namus Šeimyniškiuose (Anykščių r.), kur P. Raudonikis lankydavosi. Per kratą jo bute Maskvoje buvo rasta daug lietuviškų leidinių, jis buvo įtartas draudžiamos spaudos platinimu tarp Maskvos lietuvių.

1896 m. nuo birželio 22 d. iki rugsėjo 7 d. P. Raudonikiui buvo paskirtas kardomasis areštas, jis laikytas Maskvos, paskui Kauno kalėjimuose. 1897 m. balandžio 22 d. Rusijos caro paliepimu jis buvo nubaustas už draudžiamos literatūros laikymą 1 mėnesiu kalėjimo ir 2 metams tremties į Nižnyj Novgorodą (Rusija). Po metų, 1898 m. kovo 8 d., bausmė jam buvo pakeista ištrėmimu iš Kauno gubernijos iki 1899 m. vasaros, leista išvykti į Kaukazą ir dirbti Tbilisyje vaistininku.

Gavęs leidimą grįžti į Maskvą, P. Raudonikis toliau studijavo Maskvos universitete farmaciją, 1901 m. baigė provizoriaus studijas, 1902 m. sausio 26 d. gavo provizoriaus diplomą, 1901–1903 m. tęsė ir baigė farmacijos magistro studijų programą. 1903–1905 m. jis studijavo Vokietijoje, Visbadeno laboratorijose, analitinę chemiją.

Nuo 1905 m. gruodžio P. Raudonikis dirbo Maskvos universiteto Farmakologijos institute asistentu. 1908 m. jis apsigynė disertaciją "Organinės medžiagos suardymo metodų įvertinimo klausimu chminio-toksikologinio, teismo-cheminio tyrimo atvejais", gavo farmacijos magistro mokslinį laipsnį.

1908–1919 m. jis dirbo mokslinį darbą Maskvos farmakologijos institute, kaip asistentas dėstė Maskvos universitete, vadovavo provizorių ir jų padėjėjų kursams. 1911 m. jam buvo suteiktas kolegijos asesoriaus vardas. 1913–1916 m. jis taip pat dėstė farmaciją Maskvos moterų medicinos institute, 1912 m. įkūrė privatų Chemijos-bakteriologijos institutą, kur turėjo savo tyrimų laboratoriją.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, P. Raudonikis buvo apsistojęs Vilniuje ir dirbo švietimo srityje, bet lenkams užėmus Vilnių, pėsčias perėjo į Kauną ir ten liko iki gyvenimo pabaigos. Kaune jis įkūrė Valstybinę analizinę laboratoriją ir 1919–1922 m. buvo jos vadovas, taip pat surengė provizorių padėjėjų kursus.

1921–1922 m. P. Raudonikis buvo Aukštųjų kursų lektorius, vadovavo farmacijos sekcijai, dalyvavo kuriant universitetą Kaune, kartu su bendraminčiais organizavo jo Medicinos fakultetą.

1922–1939 m. jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Medicinos fakulteto Farmacijos skyriaus vedėjas, pirmasis Farmacijos ir farmakognozijos katedros vedėjas. Keletą metų jis dėstė farmakologiją.

1924–1929 m. P. Raudonikis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto mokslinis sekretorius, 1929–1933 m. – šio universiteto Tarybos ir Senato sekretorius.

Profesorius P. Raudonikis pasižymėjo puikiais organizaciniais sugebėjimais, be aktyvios mokslinės veiklos jis užsiėmė ir farmacijos praktika, 1922 m. Kaune įsteigė savo vaistinę ir jai vadovavo, organizuodamas jos darbą. 1932 m. baigus statyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmus, P. Raudonikio nurodymu juose buvo įrengtos patalpos Farmacijos ir farmakognozijos katedrai, čia ji tebėra iki šiol.

1939 m. jis išėjo į pensiją ir liko vadovauti tik savo vaistinei. 1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jo vaistinė buvo nacionalizuota. Sovietinės valdžios pavedimu 1940–1941 m. P. Raudonikis organizavo kontrolinę-analitinę laboratoriją, bet vokiečių okupacijos pradžioje ji buvo uždaryta. 1941 m. rudenį jis trumpai dirbo Farmacijos departamento Vaistų gamybos ir kontrolės skyriaus referentu, bet šių pareigų atsisakė ir 1941–1944 m. buvo Kauno vaistinės Nr. 66 (vėliau – "Šlamučio" vaistinė) vedėjas.

Po Antrojo pasaulinio karo 1944 m. vasarą P. Raudonikis buvo paskirtas Analitinės laboratorijos vedėju, bet 1944 m. spalį iš šių pareigų atleistas ir 1944–1945 m. dirbo Kauno Petrašiūnų vaistinės Nr. 98 receptaru.

1945 m. rugsėjį jis buvo grąžintas į Kauno valstybinį universitetą organizuoti Farmacijos katedrą. 1945–1950 m. jis buvo šio universiteto profesorius, dėstė vaistų formų ir Galeno prepatatų technologiją bei farmacinio darbo organizavimą. 1948–1950 m. P. Raudonikis buvo Vaistų formų ir Galeno preparatų technologijos katedros vedėjas, kol 1950 m. pavasarį dėl pablogėjusios sveikatos išėjo į pensiją.

Buvo vedęs vyresnio amžiaus, žmona Juzefa Brazauskaitė-Mingailienė-Raudonikienė (? – iki 1940) – žemdirbė ūkininkė, dvarininko švietėjo Gustavo Brazausko (1841–1906) sesuo ir gydytojos Vandos Mingailaitės-Tumėnienės (1880–1976) motina, likusi našle. Įsisūnijo ir užaugino žmonos anūką, dukters Marijos Šcuckienės sūnų Romaną, senatvėje globojo augintinę Jonę Gadliauskaitę – gydytoją.

Mirė 1950 m. lapkričio 18 (17) d. Vičiūnuose (Kauno r.). Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse. Kapą juosia metalinė tvorelė, jį ženklina betoninis paminklas, jo fasade įtaisytoje marmurinėje lentoje iškaltas įrašas: "A+A / Petras / Raudonikis / 81 m. amž. mirė 1950.XI.17 d. / Pasigailėk manęs / Viešpatie, nes iš mano / dienų nieko jau neliko".

Gatvė Kavarske pavadinta Petro Raudonikio vardu.

P. Raudonikio gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.) ir R. Stonkutės-Žukienės monografijoje "Lietuvos farmacija XX amžiuje" (leidinio "Lietuvos farmacija" III tomas, 2005 m.).