Stanislovas PETRAŠKA
  Gimimo data: 1935-06-07
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Inžinierius energetikas, kariškis, tautodailininkas tapytojas

2019-02-21   |   Spausdinti

Tėvai: Vaclovas Petraška (1911–1993) ir Ona Petraškienė (1909–2005). Užaugo vienas vaikas šeimoje.

1942–1954 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje, gimnazijoje, vidurinėje mokykloje, baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais aktyviai žaidė futbolą, buvo Anykščių "Žalgirio" komandos narys, plaukiojo, šoko tautinius šokius, dainavo chore. 1954–1957 m. studijavo Muromo (Rusija) aukštojoje elektros ryšių karo mokykloje, įgijo ryšininko išsilavinimą.

1957–1962 m. S. Petraška tarnavo karininku Pabaltijo karinėje apygardoje Kaliningrado srityje (Rusija) Sovetsko tankų divizijoje, kol buvo komisuotas dėl akių ligos, turėdamas vyresniojo leitenanto karinį laipsnį. 1962 m. jis dirbo kariniuose komisariatuose Kuršėnuose (Šiaulių r.) ir Anykščiuose.

1962 m. S. Petraška buvo atleistas iš karinės tarnybos kaip nelojalus sovietų valdžiai, nes atsisakė stoti į komunistų partiją. 1963–1964 m. jis dirbo Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti Anykščių rajono komitete instruktoriumi, 1964 m. buvo Anykščių veltinių fabriko "Spartakas" meistro padėjėjas. 

1964 m. S. Petraška įsidarbino Utenos elektros tinklų Anykščių elektros tinklų rajone budinčiuoju inžinieriumi, šias bei dispečerio pareigas ėjo iki 1992 m. Lietuvos Atgimimo metais 1988–1990 m. jis buvo vienas iš Sąjūdžio veiklos organizatorių Anykščiuose.

1991 m. S. Petraška tapo eiliniu Lietuvos kariuomenės savanoriu, 1992 m. – Lietuvos šaulių sąjungos nariu. 1992–1995 m. jis tarnavo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, mokė jaunimą.

1992–1994 m. S. Petraška buvo Anykščių rajono teritorinės gynybos būrio vadas, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos kuopos vadas, 74-ojo Anykščių bataliono štabo viršininkas. 1994–1995 m. jis buvo šio bataliono vadas bei Anykščių rajono teritorinės gynybos vadas. Karinę tarnybą jis baigė 1995 m. lapkričio 30 d. kaip dimisijos kapitonas.

Nuo 1970–1975 m. iki gyvenimo pabaigos S. Petraška kūrė originalios technologijos paveikslus, klijuodamas ant pagrindo grūstas įvairiaspalvių akmenų dulkes. Jis sukūrė kelis šimtus tokių akmens tapybos darbų, kurie pasklido po visą pasaulį: jų yra privačiuose rinkiniuose JAV, Kanadoje, Australijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Moldovoje. Nuo 1981 m. jis buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Jo paveikslų tematika – gimtųjų Anykščių ir jų apylinkių vaizdai, memorialinės žymių anykštėnų vietos, peizažai, istorinės scenos ir istoriniai asmenys.

S. Petraškos akmens tapybos kūriniai:

1975 m. – "Gromatėlę parašė".

1976 m. – "Gediminas", "Puntukas", "Subačiaus vartai", "Trakai".

1977 m. – "Laimės žiburys", "Puntukas", "Trakai".

1978 m. – "Gandrai aplankė", "Pasaka".

1979 m. – "Anykščiai", "Boržomi".

1982 m. – "Pilies sargyboje", "Trakų pilis", "Vytautas Didysis".

1985 m. – "Puntukas", "Puntuko akmuo", "Samarkando senamiestis", "Voruta (vasara)".

1986 m. – "Anykščių koplyčia", "J. Biliūno tėviškė", "Šeima".

1988 m. – "Šuolis".

1989 m. – "Aukštaitijos sodyba", "Dariaus ir Girėno mauzoliejus", "Puntuko brolis".

1990 m. – "Anykščių herbas", "Natiurmortas", "Trakų pilis", "Vilnius".

1991 m. – "Subačiaus vartai".

1992 m. – "Alyvų kalne", "Mūsų Vilnius", "Paširvintys".

1993 m. – "Aš čia – gyva", "Šąla".

1994 m. – "Vakarėja".

1995 m. – "Puntukas", "Žiemužė".

1996 m. – "Anykščių bažnyčia", "Anykščių herbas", "Pienionių dvaras", "Šventoji ties Anykščiais".

1997 m. – "A. Vienuolio tėviškė", "Anykščiai", "Kryžių Lietuva", "Ramybė", "Šilelio pušys".

1998 m. – "Pašventupys", "J. Biliūno mokykla", "Karalienės liūnas", "Į Laimės žiburį".

1999 m. – "Anykščių šilelis", "Pajūris".

2000 m. – "Kavarskas", "Kur lygūs laukai", "Posūkis", "Vetygala".

2001 m. – "Karūna Lietuvai", "Rogių kelias", "Savanorių priesaika", "Voruta (žiema)".

2002 m. – "Andrioniškio bažnyčia", "Vienuolio žvilgsniu".

2003 m. – "Balnokim, broliai, žirgus", "Bobų vasara", "Šventosios užtvanka", "Tėviškė".

2004 m. – "Prakartėlė", "V. Putvinskio dvaras".

2005 m. – "Jurzdikas", "Siaurukas".

2006 m. – "Apšerkšniję mūsų žiemos", "Aukštaitija", "Betliejus. Rokiškio dvaras", "Žemaitija", "Žiemos spalvos".

2007 m. – "Genutės tėviškė", "Kelio vingis", "Laimės žiburys", "Nida", "Pasaulio šviesa", "Rudenėja".

2008 m. – "Laimės žiburys (žiema)", "Lieptelis", "Prie upelio", "Puntuko brolis", "Puntuko brolis žiemą", "Šventoji", "Tauragnai", "Tauragno lopšys", "Žiema".

2009 m. – "Valdovų rūmai".

Jis surengė personalines parodas Utenoje (1984 m.), Anykščiuose (1986 m.), Rokiškyje (1992 m.), Alytuje (1993 m.), Zarasuose (1994 m.), Kėdainiuose, Jonavoje ir Ukmergėje (1996 m.), Maduonoje (Latvija, 1998 m.), Vilniuje ir Visagine (1999 m.), Pasvalyje (2000 m.) ir kitur.

Nuo 1980 m. S. Petraška dalyvavo daugiau kaip 65 tautodailės parodose. Daug kartų jose jis pelnė laureato vardą: respublikinėse liaudies dailės parodose 1980, 1985, 1994 m., Respublikinės dainų šventės liaudies meno konkursinėje parodoje 1985 m. A. Varno respublikinėje tautodailininkų tapybos darbų parodoje S. Petraška buvo apdovanotas premija už sėkmingą originalios technikos panaudojimą (1993 m.).

S. Petraška buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999 m.). Už akmens tapybos kūrinius jis pelnė Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premiją (2006 m.).

Laisvalaikiu dainuodavo chore ir vokaliniame ansamblyje, kūrė paveikslus arba žvejodavo.

Susituokė 1964 m., žmona Genovaitė Šakalytė-Petraškienė (g. 1938 m.) – ekonomistė. Sūnus Sigitas Petraška (g. 1966 m.) – inžinierius energetikas.

Mirė 2009 m. vasario 21 d. Anykščiuose. Palaidotas senosiose Anykščių kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina akmeninis paminklas-kompozicija su šlifuoto akmens kryžiumi centre ir iškaltu įrašu postamente "Petraškų šeima", kairiojoje steloje iškaltas įrašas "Stanislovas 1935–2009".

Anykščiuose, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje, įrengta nuolat veikianti S. Petraškos akmens tapybos kūrinių paroda. Muziejus parengė ir išleido albumą-katalogą "Stanislovas Petraška. Akmens tapyba" (2012 m.).