Jonas PILKA
  Gimimo data: 1917-01-01
Gimimo vietovė: Trakinių k. (Kurklių parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas kanauninkas, tikėjimo gynėjas

2017-05-20   |   Spausdinti

Tėvai: Mykolas Pilka (1870–1947) ir Uršulė Matulionytė-Pilkienė (1885–1955) – žemdirbiai. Šeimoje gimė dešimt vaikų, bet užaugo tik keturi. Broliai Antanas Pilka (1914–1946) – politinis kalinys, žuvo lageryje, ir Teofilis Pilka (g. 1925 m.), sesuo Emilija Pilkaitė (1923–?). Giminaičiai: motinos pusbrolis (motinos tėvo Jono brolio Jurgio sūnus) Teofilius Matulionis (1873–1962) – dvasininkas arkivyskupas, tikėjimo kankinys, motinos sesers Anastazijos anūkas Bronius Balaiša (1933–2005) – kunigas.

Mokėsi Trakinių pradžios mokykloje, 1936–1940 m. gyveno ir mokėsi saleziečių vienuolyne Vytėnuose.

1940 m. J. Pilka buvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę, iki 1941 m. birželio tarnavo Pabradės poligone, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui kartu su kitais kareiviai traukėsi į rytus, kol prie Velykije Luki (Rusija) pateko į vokiečių nelaisvę. Paleistas jis grįžo į Lietuvą ir 1941–1943 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją.

1943–1948 m. jis studijavo Kauno kunigų seminarijoje.

1948 m. spalio 31 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino J. Pilką kunigu. Kartu buvo įšventinti Bronius Antanaitis, Povilas Svirskis ir kiti kunigai.

1948 m. J. Pilka buvo paskirtas Žiežmarių (Kaišiadorių r.) Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios vikaru, vėliau 1949–1954 m. ėjo šios parapijos klebono pareigas. 1954–1960 m. jis buvo Butrimonių (Alytaus r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas.

1956 m. liepos 16 d. J. Pilkai buvo suteiktas Kaišiadorių vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninko titulas.

Kanauninkas J. Pilka, nepaisydamas sovietinės valdžios persekiojimų, lankė į Mordovijos lagerius ištremtą arkivyskupą Teofilių Matulionį bei rūpinosi kitais valdžios persekiojamais dvasininkais. Jis rinko parašus, kad būtų leista grįžti iš tremties ir eiti vyskupo pareigas kardinolui Vincentui Sladkevičiui.

1960–1965 m. jis buvo Bijutiškio (Molėtų r.) Šv. Onos parapijos klebonas. Bijutiškio bažnyčios šventoriuje jis pastatė paminklą ten palaidotam kunigui Jonui Zabulioniui. 1965–1974 m. jis buvo Inturkės (Molėtų r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų klebonas, 1974–1982 m. tarnavo Daugų (Alytaus r.) Dievo Apvaizdos parapijos klebonu.

1982–2002 m., iki gyvenimo pabaigos, kanauninkas J. Pilka buvo Gelvonų (Širvintų r.) Švč. Mergelės Marijos Aplankymo parapijos klebonas. Dirbdamas Gelvonuose, 1986–1996 m. jis buvo Širvintų dekanas, taip pat Kaišiadorių vyskupijos konsultorių tarybos ir bažnytinio teismo narys – sinodinis teisėjas.

Gelvonuose  J. Pilka  ėmėsi iniciatyvos atnaujinti bažnyčią – pakeitė jos vidaus dekorą, įstatė vitražinius langus kaip meninį paminklą, skirtą Lietuvos krikšto 600-osioms metinėms (autorius – Mečislovas Gratkauskas, 1988 m.).

Jis buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės draugijos idėjų skleidėjas, parapijose, kuriose dirbo, uoliai diegė blaivių laidotuvių bei mirusiųjų metinių minėjimo tradicijas.

J. Pilka išsaugojo ir Birštono sakraliniam muziejui dovanojo daug giminaičio vyskupo Teofiliaus Matulionio asmeninių daiktų.

Mirė 2002 m. vasario 11 d. Gelvonuose (Širvintų r.). Palaidotas Gelvonų bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinis kryžius (2003 m.) su įrašais: "A+A / Kanauninkas / Jonas Pilka / 1917–2002" ir "Palaiminti kurie / miršta Viešpatyje / Apr. 14, 13".