Tėvai – geležinkelininkai.

1957 m. baigė Papilės (Akmenės r.) vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, baigdama studijas gavo diplomą su pagyrimu ir įgijo mokslinės agronomės išsilavinimą.

Nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos O. Šemetaitė-Simanavičienė gyveno Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose.

1962–1999 m. ji dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stotyje.

1962-1979 m. O. Simanavičienė buvo jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1979–1984 m. – Bulvininkystės skyriaus vedėja, 1985–1999 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, Elmininkų bandymų stoties direktorė. 1985–1987 m. ji taip pat buvo Elmininkų bandymų stoties eksperimentinio ūkio direktorė.

Ji buvo Lietuvos Žemdirbystės instituto tarybos narė, Bulvininkų draugijos prie Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotoja.

O. Simanavičienės mokslinių tyrimų sritis – bulvių tręšimas ir agrotechnika.

1971 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje ji apsigynė disertaciją "Kai kurie Lietuvos TSR Rytinės dalies priesmėlio dirvožemių tręšimo klausimai", buvo žemės ūkio mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, agronomijos daktarė.

O. Simanavičienės moksliniai ir mokslo populiarinimo leidiniai:

1976 m. – "Už derlingą bulvių hektarą" (su Antanu Puodžiuku ir Jonu Mikalajūnu, informacinis leidinys).

1982 m. – "Kaip išauginti pastoviai gausų bulvių derlių" (su A. Puodžiuku, informacinis leidinys).

1995 m. – "Bulvės" (su Juozu Lazausku, monografija), "Bulvių auginimas" (straipsnių rinkinio rengėja ir sudarytoja, kiti leidimai – 1998, 1999 m.).

2001 m. – "Svarbesniųjų pasėlių išsidėstymas Lietuvoje ir jų koncentracijos arealai" (su autorių grupe, mokslinė studija).

Ji taip pat paskelbė 36 mokslo ir per 100 mokslo populiarinimo publikacijų moksliniuose leidiniuose ir specializuotoje periodikoje, buvo "Žinijos" draugijos respublikinio lygmens lektorė.

1995–1999 m. ji buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Anykščių rajono skyriaus narė, nuo 1999 m. – partijos "Socialdemokratija 2000" narė.

1997-2000 m. O. Simanavičienė buvo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta Socialdemokratų partijos sąraše.

Lietuvos Respublikos 100-mečio proga ji apdovanota Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Laisvalaikiu mėgdavo diskutuoti, skaitė arba mezgė.

Buvo ištekėjusi, vyras Stanislovas Simanavičius (1938–1986) – medikas felčeris. Liko našlė. Duktė Eglė Simanavičiūtė-Rudokienė (g. 1965 m.) – gydytoja odontologė, mokslininko agronomo Vidmanto Rudoko žmona.

Mirė 2023 m. gruodžio 1 d. Naujuosiuose Elmininkuose (Anykščių r.). Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape.