Loreta STONIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Šližytė
Gimimo data: 1965-04-01
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Mokslininkė biologė, visuomenės sveikatos specialistė, pedagogė, valstybės tarnautoja, visuomenininkė

2018-09-28   |   Spausdinti

Tėvai: Algirdas Jonas Šližys (g. 1932 m.) – elektrikas ir Irena Meškauskaitė-Šližienė (1939–2013) – 1948–1960 m. tremtinė Krasnojarsko krašte (Rusija). Augo dviejų vaikų šeimoje, sesuo Jolita Šližytė-Ruzgienė-Šedauskienė (g. 1969 m.) – valstybės tarnautoja. Giminaitis (motinos brolio anūkas) Deividas Meškauskas (g. 1987 m.) – choreografas.

1972–1983 m. mokėsi Anykščių 2-ojoje, Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje (dabar – Antano Vienuolio progimnazija). Mokydamasi dainavo ansamblyje ir duete, dalyvavo Lietuvos televizijos konkurse "Dainų dainelė" (1980 m.). 1973–1980 m. ji baigė Anykščių vaikų muzikos mokyklos fortepijono klasę, 1974–1979 m. šoko Anykščių kultūros rūmų sportinių šokių kolektyve "Verpetas", vėliau dainavo Anykščių kultūros rūmų mišriame chore "Šilas", su juo koncertavo Lietuvoje ir kaimyninėse respublikose. Nuo 1975 iki 1998 m. ji kaip dainininkė su įvairiais kolektyvais dalyvavo visose Lietuvos dainų ir šokių šventėse.

1983–1988 m. L. Šližytė studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo chemijos ir biologijos mokytojos išsilavinimą. Studijų metais ji dainavo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblyje, studijavo Vilniaus universiteto Visuomenės profesijų fakultete, įgijo gamtos apsaugos organizatorės (1986 m.) ir švenčių organizatorės (1987 m.) visuomenines specialybes.

1988–1995 m. L. Stonienė dirbo Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje chemijos mokytoja, 1995–1998 m. ji buvo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos biologijos mokytoja.

1993–1998 m. L. Stonienė buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, 1994–1996 m. – partijos tarybos narė, 1996-1998 m. – partijos Jaunimo sekcijos valdybos narė. 1994–1996 m. ji buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Anykščių rajono skyriaus pirmininkė. Jos rūpesčiu buvo pagaminta šio skyriaus vėliava.

1995–1997 m. ji buvo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše, Etikos, kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė, pakomitečio Anykščių miesto vizijai kurti vadovė.

1988–1998 m. ji buvo Anykščių Šv. Mato bažnyčios choro "Salve Cantus" narė, kiek laiko ėjo Panevėžio dekanato "Caritas" Šeimos centro sekretorės pareigas. 1997 m. ji buvo viena iš Anykščių klubo "Jaunystė" steigėjų.

Nuo 1998 m. iki šiol L. Stonienė gyvena ir dirba Vilniuje.

1998–2009 m. ji buvo Lietuvos AIDS centro Švietimo skyriaus vedėja.

Ji dalyvavo kuriant Lietuvos AIDS centro internetinį puslapį www.aids.lt, organizavo šalies ir tarptautinio lygio renginius: buvo tarptautinio kongreso "10 metų su AIDS" sekretoriato narė (1999 m.), rengė tarptautinį seminarą "AIDS prevencija Klaipėdoje ir Kaliningrade" (2000 m.), organizavo tarptautinės organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" seminarus Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilniaus mokyklose. Jos iniciatyva Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos AIDS centru ėmė organizuoti moksleivių piešinių ir rašinių bei žinių konkursus "Moksleiviai prieš AIDS". Ji pradėjo organizuoti tradicinėmis tapusias akcijas "Spauda prieš AIDS" (su Lietuvos žurnalistų sąjunga), "Radijas prieš AIDS", "Didžėjai prieš AIDS", "Studentai prieš AIDS" ir daug kitų. 

Ji skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose bei seminaruose, paskelbė publikacijų spaudoje ir mokslo darbų rinkiniuose.

2006 m. L. Stonienė Vilniaus universitete apsigynė disertaciją "ŽIV užsikrėtusių nuteistųjų vidinė darna, streso įveika ir gyvenimo kokybė", yra biomedicinos mokslų, visuomenės sveikatos daktarė.

Ji pirmoji Lietuvoje įvertino ŽIV užsikrėtusių nuteistų vyrų gyvenimo kokybę lemiančias psichologines charakteristikas ir būkles: vidinę darną, depresiją, streso įveiką, ištyrė jų socialinius ryšius ir nepriklausomybės laipsnį, siekiant suvokti lėtinės ligos poveikį sergantiesiems nepagydoma liga.

2009–2011 m. L. Stonienė buvo Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) Baltijos šalyse nacionalinio projekto vadovė. Ji buvo mokslinių tyrimų programos "Lietuvos vaikų sveikatos moksliniai tyrimai", vykdytos 2010–2012 m., vadovė.

2011–2018 m. ji buvo ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos "Demetra" projektų vadovė. Nuo 2018 m. liepos L. Stonienė dirba Respublikiniame priklausomybės ligų centre, yra šio centro Kauno filialo direktorė.

1998–2001 m. L. Stonienė buvo žurnalų "Saugok sveikatą" ir "Meždu nami" (rusų kalba – "Tarp mūsų") redakcinių kolegijų narė.
 
Nuo 2001 m. ji skaito paskaitas Mykolo Romerio universitete, yra Socialinio darbo, edukologijos katedros asistentė, buvo ir Vilniaus pedagoginio universiteto (Lietuvos edukologijos universiteto) Psichologijos didaktikos katedros asistentė.

Nuo 2008 m. iki šiol ji yra Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narė, priklauso šios partijos Vilniaus Antakalnio skyriui.

L. Stonienė yra Lietuvos pagalbos narkomanams fondo tarybos narė (nuo 1998 m.), Vilniaus anykštėnų sambūrio narė (nuo 2005 m.), buvo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos Garbės galerijos narė (2006–2013 m.). 1997 m. ji buvo ESBO misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje Lietuvos delegacijos narė.

Laisvalaikį skiria kelionėms, domisi politika.

Ištekėjusi, vyras Kęstutis Stonys – valstybės tarnautojas. Vaikai: Liudas Stonys (g. 1987 m.), Ugnė Stonytė-Budginė (g. 1991 m.).