Tėvai: Antanas Vanagas (1907–1971) ir Marijona Vasiljevaitė-Vanagienė (1911 – iki 1971). Teta (motinos sesuo) Emilija Vasiljevaitė-Karosienė (1923–2021) – švietėja, visuomenininkė.

Augo gausioje dešimties vaikų šeimoje, kurią šelpė rašytojas Antanas Vienuolis. Nuo vaikystės yra silpnaregė.

1968 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą.

1968–1975 m. V. Vanagaitė dirbo Anykščių vyno fabrike. Dirbdama aktyviai dalyvavo meno saviveiklos veikloje – šoko, dainavo. 

1971 m. ji įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją, 1975–1976 m. dirbo sekretore-skaitytoja Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykloje Kretkampyje (Šakių r.).

1982 m. ji baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur studijavo tiflopedagogiką, yra Brailio rašto ir namų ruošos dėstytoja.

1986–1987 m. ji buvo Brailio rašto mokytoja Suaugusiųjų aklųjų vidurinėje mokykloje Kaune.

Nuo 1987 m. daugiau kaip du dešimtmečius V. Strazdienė dirbo Kauno miesto lopšelio-darželio "Linelis" tiflopedagoge, padėdama integruotai besimokantiems vaikams su regos negalia, kol išėjo į pensiją.

Apie 1975 m. susidomėjusi minkštų žaislų gamyba, ji pradėjo siūti įvairius žaislus, dažniausiai įvairių pasakų personažus, juos kuria iki šiol. Savo lėles ir kitus kūrinius V. Strazdienė eksponuoja tautodailės parodose, rengia personalines parodas Kaune ir kitose vietovėse.

Ji parengė seminarui pranešimą "Baigusių aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklą regėjimo invalidų kontingento analizė", kuris išspausdintas Brailio raštu leidinyje "Lietuvos aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos penkerių metų patirtis" (rusų kalba, 1981 m.).

Laisvalaikį skiria mezgimui, rankdarbiams.

Sūnus Darius Juonys (g. 1970 m.) – istorikas, socialinis darbuotojas.