Jolanta ZABULYTĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Sapijanskienė
Gimimo data: 1963-01-07
Gimimo vietovė: Anykščiai »

Trumpai:
Mokslininkė dailėtyrininkė, dailės pedagogė, kultūros organizatorė

2016-12-25   |   Spausdinti

Tėvai: Bronius Zabulis (1934–2004) iš Šiaudinių (Utenos r.) – darbininkas ir Birutė Šilinytė-Zabulienė (1934–1980) iš Bajorų – tarnautoja.

Tėvams persikėlus, nuo 1964 m. augo Garliavoje (Kauno r.), 1970–1981 m. baigė Garliavos 2-ąją vidurinę mokyklą. 1984–1989 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo menotyros magistrės išsilavinimą, yra meno istorijos ir teorijos specialistė. Jos diplominis darbas: "XIX a. pab. – XX a. pr. Rytų Aukštaitijos regiono geležiniai antkapiniai paminklai".

1989–1995 m. J. Zabulytė dirbo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje vyr. asistente, dėstė lietuvių liaudies meno istoriją ir ornamentikos pagrindus. 1990–1997 m. ji buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto vyresnioji asistentė, dėstė baltų kultūros ir liaudies meno istorijos kursą, kuravo magistrantų teorinius darbus, 1997–2007 m. – šio fakulteto lektorė, magistrantų teorinių darbų vadovė.

2002–2004 m. J. Zabulytė taip pat dirbo Kauno kolegijoje vyresniąja dėstytoja, Technologijų ir dizaino studijoje dėstė etnokultūrą.

2003–2007 m. ji studijavo Vilniaus dailės akademijos menotyros specialybės doktorantūroje, parengė ir apsigynė disertaciją "XIX a. pab. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste" (vadovas – doc. dr. A. Uždavinys), yra humanitarinių mokslų, menotyros daktarė. 

2005–2011 m. ji dirbo viešojoje įstaigoje Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, yra aukštųjų neuniversitetinių studijų lektorė, dėsto kostiumo istoriją, kultūros ir dailės istoriją.

2006–2008 m. J. Zabulytė dirbo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje  L. Truikio ir M. Rakauskaitės namų-muziejaus rinkinių saugotoja.

2011–2012 m. ji dirbo Anykščių kultūros centre projektų vadove, buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė. Nuo 2012 m. ji yra Kauno anykštėnų draugijos tarybos narė, nuo 2016 m. liepos – šios draugijos pirmininkė. Nuo 2016 m. ji yra Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narė.

2013–2015 m. J. Zabulytė buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto lektorė, nuo 2015 m. yra Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Menų katedros lektorė.

Nuo 2009 m. ji yra tarptautinės mokslinės duomenų bazės "Lituanistika" ekspertė, nuo 2011 m. – Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo ekspertė, Spaudos, radijo ir televizijos fondo ekspertė.

Ji taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir M. K. Čiurlionio draugijos Kauno skyriaus narė (nuo 2001 m.), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 2007 m.), Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narė (nuo 2011 m.).

Pagrindinė J. Zabulytės mokslinės veiklos sritis – XIX–XX a. Lietuvos medinių ir geležinių kryžių analizė pasauliniame kontekste, liaudies menas, baltų kultūra, religijotyra.

Menotyrininkė stažavosi Varšuvoje (Lenkija), Kultūros etnologijos ir antropologijos institute (2005 m.).

Nuo 1997 m. ji dalyvauja mokslinėse konferencijose, skaito pranešimus ir paskaitas visuomenei, rašo mokslinius bei meno populiarinimo straipsnius (svarbiausių J. Zabulytės publikacijų internete rinkinys).

Ji sukūrė apie 34 meno populiarinimo darbus, tarp jų 11 populiarinančių kryždirbystę, parašė 21 mokslinį straipsnį Lietuvos ir užsienio leidiniuose, svarbiausi iš jų: "Pticy na dereviannych krestach" – "Paukščiai mediniuose kryžiuose" (rusų kalba, 2004 m.), "Saulės motyvai XIX a. pab. – XX a. pr. medinių kryžių dekore: forma, kilmė, reikšmės interpretacijos" (2004 m.), "Memorialinių paminklų traktuotės modeliai: medžio, augalo idėja pasaulėžiūroje ir medinių bei geležinių kryžių plastikoje (XIX a. pab. – XX a.)" (2002 m.), "XIX a. – XX a. kryždirbystės tradicijos raida" (2002 m.), "Saulės kulto apraiškos armėnų ir lietuvių kryžiuose" (2003 m.), "Baltiškųjų stulpinių paminklų kilmės ir jų adaptacijos problema krikščioniškųjų šalių tradicijose" (2006 m.), "Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacijos" (2006 m.), "Sledy nekrokulta v derevenskoj kulture Litvy konca XIX – načiala XX vieka: koncepty dereva i rastenija v mirovozzrienii i v plastike" (rusų kalba, 2007 m.).

Ji sudarė ir išleido mokslinių straipsnių rinkinį "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė" (2012 m.) ir studiją "Zanavykų krašto metaliniai kryžiai" (2016 m.).

J. Zabulytė dalyvavo 21 mokslinėje konferencijoje, septynios iš jų – tarptautinės. Svarbesni jos skaityti pranešimai: "Baltų nekrokulto liekanos pasaulėžiūroje ir memorialinių paminklų dekore (XIX a. pab. – XX a.)" (2000 m.), "Sakralinių centrų vizualinės išraiškos Rytų ir Vakarų kultūrose" (2003 m.), "Lietuvių medinių kryžių tradicijos unikalumas, jos tęsimo perspektyvos" (2003 m.), "Lietuvos kryžiai tarptautiniame kontekste: formų tipologija" (2005 m.).

Ji buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos globojamų renginių organizatorė: tarptautinio kultūrinio renginio "Laikas" projekto vadovė ir plenero kuratorė bei parodos "Laikas" fotografijose ir erdvėje" kuratorė (2002 m.), edukacinio projekto "Kitas laikas" projekto vadovė (2004 m.). Ji taip pat buvo plenero "Rugpjūčio preliudai" kuratorė (2001 m.), skulptūrų simpoziumo "Jungtis" kuratorė (2004 m.), tarptautinės mokslinės konferencijos "Lietuvos kryždirbystė pasauliniame kontekste" organizatorė (2005 m.), pirmosios mokslinės konferencijos "Lietuvos kalviškoji kryždirbystė" (2012 m.) organizatorė, kraštotyros ekspedicijų "Sakraliniai paminklai Troškūnų seniūnijoje" (2011 m.) ir "Sakraliniai paminklai Andrioniškio ir Svėdasų seniūnijose" (2012 m.) iniciatorė ir organizatorė. Jis perskaitė 21 paskaitą įvairiuose renginiuose visuomenei.

J. Zabulytė buvo apdovanota Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus padėkos raštu už tarptautinio renginio "Laikas" organizavimą (2002 m.), jai skirta Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija (2010 m.).

Laisvalaikiu būna kaimo sodyboje ar miške, skaito knygas, keliauja po Lietuvą ir kitas šalis.
 
Vyras Saulius Sapijanskas (g. 1963 m.) – projektuotojas. Sūnus Adomas (g. 1990 m.).