Ona ZABIELAITĖ-KARVELIENĖ
  Gimimo data: 1899-11-21
Gimimo vietovė: Ryga (Latvija)

Trumpai:
Dainininkė solistė (mecosopranas), muzikos pedagogė

2018-10-01   |   Spausdinti

Tėvai: Jonas Zabiela (1848–1929) – pašto valdininkas ir Elžbieta Davidonytė-Zabielienė (?–1923). Seserys Julija Zabielaitė (?–1944) – pedagogė ir Elžbieta Zabielaitė.

Baigė lenkišką Jaščembskos humanitarinę gimnaziją Rygoje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš Rygos persikėlė į Revelį (dabar – Talinas, Estija).

1915–1918 m. ji gyveno Sankt Peterburge (Rusija), studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje dainavimą pas solistę Jevgeniją Zbrujevą.

Nuo revoliucinės suirutės 1918 m. O. Zabielaitė pabėgo į nuošalų kaimą Ukrainoje, ten dirbo matematikos ir muzikos mokytoja pradžios mokykloje.

1920–1922 m. ji gyveno Nikolajeve (Ukraina), buvo ukrainiečių choro dainininkė.

1922 m. O. Zabielaitė atvyko į Lietuvą, gyveno Anykščiuose ir Kaune.  

1923–1928 m. O. Zabielaitė-Karvelienė studijavo Romos (Italija) Šv. Cecilijos karališkojoje muzikos akademijoje pas profesorę Hedvigą Ghibaudo, lankė ir privačias operinio dainavimo pamokas.

1927 m. gegužės 16 d. Romoje, karališkojoje vasaros rezidencijoje, ji dainavo Italijos karalienei Elenai Savojietei ir už koncertą gavo iš jos dovaną – žiedą.

Nuo 1928 m. O. Zabielaitė-Karvelienė dainavo Romos Karališkajame Adriano teatre. Ji debiutavo Aklosios vaidmeniu A. Ponkjelio operoje "Džokonda", vėliau sukūrė vaidmenis operose: G. Verdi "Trubadūras", "Kaukių balius", "Aida" (Amneris), "Rigoletas", U. Džordano "Andre Chenier", P. Maskanjo "Draugas Fricas", C. Sen Sanso "Samsonas ir Dalida".

O. Zabielaitės-Karvelienės (Anos Zabello) mecosopranas buvo vertinamas kaip puikiai susiformavęs ir nepaprasto grožio.

Nuo 1930 m. O. Zabielaitė-Karvelienė dainavo privačiame Kremonos teatre, vėliau – Čivitavekijos teatre Neapolyje.

1934 m. ji mėgino įsidarbinti Kauno operos teatre, tačiau nebuvo priimta. Vasaras praleisdavo savo namuose Anykščiuose, giedodavo Anykščių bažnyčioje.

Aukščiausio pripažinimo ji pasiekė Graikijoje, 1936 m. – G. Verdi "Kaukių balius" ir kt.

1939 m. Europoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, O. Zabielaitė-Karvelienė grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, 1940–1948 m. dirbo konservatorijoje vokalo dėstytoja, buvo docentė.

Atleista iš konservatorijos, 1949–1955 m. ji dėstė dainavimą Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, rengė privačias pamokas dainininkams.

Susituokė 1925 m. liepos 16 d. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, vyras Jonas Karvelis (1877–1980) – verslininkas energetikas. Vaikų nesulaukė.

Mirė 1955 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapas aptvertas aukšta geležine tvorele, jį ženklina raudono granito skulptūrinis paminklas – gulinti atversta knyga su iškaltu įrašu: "A+A / Šeima / Zabielų / Elžbieta / mirė 1923-II-23 / Jonas / 1929-II-9 / Julė / 1944-IV-17 / Ona Zabielaitė- / Karvelienė / 1899–1955-VIII-29 / Karvelis / Jonas / 1877–1980".

O. Zabielaitės-Karvelienės memorialinė ekspozicija 1989 m. buvo įrengta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje.

Prie namo Tilto g. 2, Anykščiuose, 2011 m. įrengta memorialinė lenta su įrašu "Šiuose / verslininko / Jono Karvelio namuose / 1925–1948 m. skambėjo / Italijos ir Graikijos / operos teatrų dainininkės / Onos Zabielaitės-Karvelienės / (Anos Zabello) / balsas".

 

Išleista biografinė apysaka apie Karvelių šeimą – Rimanto Vanago "Malūnininkas ir mėnuo" (2005 m.).