Romualdas Vytautas RIMŠA
  Gimimo data: 1937-04-26
Gimimo vietovė: Sausalaukės k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas bibliografas, bibliotekininkas, kultūros organizatorius, pedagogas, visuomenininkas

2014-02-12   |   Spausdinti

Tėvai: Juozas Rimša (1889–1965) iš Svėdasų ir Marijona Vincevičiūtė-Rimšienė (1903–1983) iš Miežiaraupio (Rokiškio r.) – žemdirbiai valstiečiai. Augo septynių vaikų šeimoje su šešiais broliais. Broliai: Juozas Rimša (1919–1942) – žuvo Antrajame pasauliniame kare, palaidotas Vilniaus karių kapinėse, Petras Rimša (1921–1945), Jonas Rimša (1922–1945), Mykolas Rimša (1924–1945), Antanas Rimša (1927–1945), Bronius Rimša (1929–1996) – zootechnikas. Broliai Petras, Jonas, Mykolas ir Antanas 1945 m. vasarą tragiškai žuvo Šimonių girioje, 1976 m. jų palaikai buvo rasti ir perkelti į Svėdasų kapines.

1945–1953 m. mokėsi Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje (dabar – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija), baigė 8 klases. 1953–1956 m. toliau mokėsi Vilniaus bibliotekiniame technikume, įgijo bibliotekininko specialybę.

1956 m. V. Rimša dirbo Pagėgių rajoninėje bibliotekoje bibliotekininku, 1957–1959 m. buvo Pagėgių rajoninės bibliotekos vedėjas.

1959 m. jis grįžo į Vilnių ir 1959–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo išsilavinimą. Studijuodamas 1962–1963 m. jis dirbo Vilniaus pedagoginio instituto bibliotekoje bibliotekininku.

1963–1966 m. V. Rimša dirbo Vilniaus plastmasinių dirbinių gamykloje Naujos technikos ir informacijos skyriaus vyresniuoju techniku, buvo techninės bibliotekos vedėjas. 1966–1967 m. jis buvo Lietuvos nacionalinės bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyresnysis redaktorius.

1967–1971 m. jis buvo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1971–1973 m. – Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius.

1973–1977 m. V. Rimša dirbo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinio metodikos skyriaus vyriausiuoju bibliotekininku, 1977–2002 m. buvo šios bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas. Jis parengė darbininkų jaunimo skaitymo tyrimų metodiką, kuri 1980 m. buvo įdiegta Lietuvos bibliotekose.

1976–1979 m. jis neakivaizdžiai studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) kultūros instituto aspirantūroje, o 1981–1985 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje. V. Rimša parašė disertaciją, kuri buvo apsvarstyta ir teigiamai įvertinta Vilniaus universiteto Mokslinės informacijos katedros mokslinės tarybos posėdyje, tačiau šios disertacijos vėliau jis negynė.

1982–1986 m. V. Rimša taip pat buvo Vilniaus universiteto dėstytojas bei studentų diplominių darbų ir gamybinės praktikos vadovas. 1981–1991 m. jis dėstė Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute ir vadovavo baigiamiesiems darbams, o 1992–2002 m. dirbo dėstytoju Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre. V. Rimša dėstė lektologijos ir skaitybos sociologijos-tyrimų metodologijos, metodikos, programų rengimo ir organizavimo, taip pat profesinės kalbos terminologijos norminimo ir kalbos kultūros dalykus.

2003–2004 m. jis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje "Inrema" teisės aktų sąvadų ir žurnalų "Lietuvos ekonomikos reformos praktika" (2003 m. 8–24 numeriai) bei "Ekonomikos aktualijos" (2004 m. 1–6 numeriai) sudarytoju ir redaktoriumi.

Nuo 2006 m. iki šiol V. Rimša yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyresnysis bibliografas. Nuo 2011 m. rudens jis yra Lietuvos pensininkų sąjungos laikraščio "Lietuvos bočiai" redaktorius.

Papildomai lavindamasis, V. Rimša Vilniaus universitete baigė vakarinius filosofijos bei vokiečių kalbos kursus aspirantams (1973–1974 m.), Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) kultūros instituto Pedagogikos katedroje ir Bibliotekininkystės katedroje išlaikė kursų aspirantams "Aukštosios mokyklos pedagogika" ir "Šiuolaikinė bibliotekininkystės teorija ir praktika" egzaminus (1976 m.). Jis kėlė kvalifikaciją Sąjunginiame kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Maskvoje (Rusija, 1978 m.), Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Vilniuje (1981, 1986 ir 1988 m.), Talino (Estija) pedagoginiame institute mokėsi vadybos pagrindų (1992 m.), taip pat baigė bibliotekų vadybos bei darbo su audotorija profesinius kursus. 1971–1989 m. jis stažavosi Baltarusijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Kazachstano, Kirgizijos, Latvijos, Moldavijos, Vokietijos ir Ukrainos bibliotekose.

V. Rimša buvo Lietuvos nacionalinės bibliotekos redakcinės kolegijos narys (1977–2002 m.) ir Mokslo tarybos narys (1984–2002 m.), Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologijos žodyno redakcinės kolegijos narys (1989–2002 m.). Jis taip pat buvo Lietuvos valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos prie Kultūros ministerijos Bibliotekininkystės mokslo tiriamojo darbo koordinavimo tarybos narys (1977–1983 m.) bei šios tarybos narys ir sekretorius (1984–1989 m.), Respublikinės mokslinės pedagoginės bibliotekos tarybos narys (1971–1989 m.).

Lietuvos bibliotekininkų suvažiavime 1989 m. V. Rimša buvo išrinktas atkuriamos Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmuoju pirmininku ir šias pareigas ėjo 1989–1992 m. 1992–1994 m. jis buvo šios draugijos tarybos narys, 1990–1993 ir 1996–1998 m. – Bibliotekininkų draugijos Lietuvos nacionalinės bibliotekos skyriaus pirmininkas, 1999–2000 m. – šio skyriaus tarybos narys.

1990–1991 m. jis taip pat buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų draugijų Organizacinio koordinacinio biuro atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, 1991–1992 m. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekininkų draugijų Organizacinio koordinacinio biuro narys.

1990 m. V. Rimšos iniciatyva Lietuvos bibliotekininkai atkūrė iki Antrojo pasaulinio karo turėtą Lietuvos bibliotekininkų draugijos asociacinę narystę pasaulinėje IFLA (International Federation of Library Associations and Institutions) organizacijoje, 1991–1993 m. kasmet dalyvavo pasaulinėse IFLA sesijose ir skaitė pranešimus.

1992 m. V. Rimša įkūrė Lietuvos skaitymo asociaciją ir buvo išrinktas šios asociacijos prezidentu (1992–2000 m.). Jis buvo Tarptautinės skaitymo asociacijos IRA (International Reading Association) Europos tarptautinio vystymo komiteto (International Development in Europe Committe) reikalų įgaliotasis atstovas Lietuvoje (1990–1991 m.), tikrasis IRA Europos tarptautinio vystymo komiteto (ETVK) narys (1992–2000 m.). Jis taip pat buvo UNESCO Švietimo instituto (Paryžius, Prancūzija) narys (1994–2000 m.).

V. Rimšos mokslinių ir teorinių interesų sritys: bibliotekų darbo mokslinis organizavimas, norminimas ir vadyba, bibliotekininkų profesinis pasiruošimas ir kvalifikacijos kėlimas, Lietuvos gyventojų skaitybos tyrimų istorija, būklė ir metodologija bei metodika. Jis taip pat domisi skaitymo sociologija ir psichologija, profesinės kalbos kultūros ir terminologijos tyrimo bei norminimo problemomis.

1965–2007 m. skaitydamas pranešimus ar dalyvaudamas diskusijose šalies bei užsienio valstybių bei tarptautinėse mokslinėse konferencijose, forumuose, simpoziumuose ir seminaruose, V. Rimša pristatė Lietuvos bibliotekininkystės pasiekimus daugelyje pasaulio valstybių.

Jis dalyvavo bendruose bibliotekininkystės problemų tyrimuose: "Ekspertų nuomonė apie bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą", "Lietuvos mokytojų informaciniai poreikiai ir jų tenkinimas" ir kituose. V. Rimša surengė savarankišką tyrimą "Lietuvos darbininkų jaunimo skaitymo poreikiai bei jų tenkinimas bibliotekose", taip pat tyrė Lietuvos gyventojų skaitybos istoriją ir jos raidos tendencijas, kai kurių periodinių leidinių ("Čekija ir Lietuva", "Tarybinė mokykla") tematikos populiarumą, buvo tyrimo darbo grupės "Knygų panauda bibliotekose" vadovas.

V. Rimša parašė ir išleido knygas:

1971 m. – "Darbas su technine literatūra masinėse bibliotekose".

1978 m. – "Bibliotekininkams rekomenduojamų paskaitų tematika : bibliotekininkystė, bibliografija, knygotyra, informatika".

1980 m. – "Skaitymo tyrimai Lietuvoje: 1918–1978 metai", "Bibliotekų vaidmuo ugdant ir tenkinant darbininkų jaunimo profesinius ir dvasinius poreikius : tyrimų programa ir metodika".

1983 m. – "Viešųjų bibliotekų 1940–1952 metų mokslinė veikla : referatinė apžvalga".

1987 m. – "Lokaliniai skaitybos tyrimai : organizavimas ir metodika".

1989 m. – "Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba : nuo ištakų iki 1989 m." (kartu su Aukse Ralyte).

1998 m. – "Mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos : darbo ypatumai ir patirtis".

1999 m. – "Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. T. 4. Bibliotekos fondai" (kartu su Nijole Bliūdžiuviene).

2010 m. – "Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos istorija" (pirmasis tomas).

2012 m. – "Svėdasai : praeitis ir dabartis. T. 1" (teminis straipsnių rinkinys, knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris).

2013 m. – "Svėdasiškių draugija "Alaušas" : ištakos, istorija, veikla 2007–2012 m." (teminis straipsnių rinkinys-albumas, knygos sudarytojas, mokslinis redaktorius ir bendraautoris).

Jis taip pat sudarė penkis Lietuvos nacionalinės bibliotekos mokslo darbų "Bibliotekininkystė" tomus  (1997–2001 m.) ir tris pirmuosius iš jų redagavo, sudarė 10 teminių mokslo darbų, mokslinių straipsnių ir kitų rinkinių, parengė 6 profesinius leidinius, sudarė ir suredagavo 10 mokslinių ir metodikos knygų, redagavo 12 kitokių leidinių. V. Rimša dirbo redaktorių kolegijose ir redagavo 16 knygų. Jis pats ar su bendraautoriais parengė ir išleido 5 bibliotekininkystės terminų standartus.

V. Rimša paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių, informacijų ir knygų recenzijų profesiniais, kultūros, švietimo bei kitais klausimais, iš jų per 50 – kitomis kalbomis.

Jo publikacijos buvo spausdinamos leidiniuose: "Anykšta" (iki 1990 m. – "Kolektyvinis darbas", Anykščiai), "Agitatorius", "Alaušo varpas" (Svėdasai, Anykščių r.), "Atgimimas", "Bibliotekų darbas", "Bibliotekininkystė", "Europos centras", "Gimtinė", mokslo darbuose "Knygotyra", "Komjaunimo tiesa", "Kultūros aktualijos", "Literatūra ir menas", "Medžiaga seminarams", "Metai", "Mokslo Lietuva", "Pasaulio anykštėnas", "Pergalė", "Raudonasis artojas" (Pagėgiai), "Šiandien aktualu", "Tarybinė mokykla", "Tarybinis mokytojas", "Tarp knygų", "Tėviškės gamta", "Tiesa", "Verslas ir prekyba", "Voruta", "Bibliotekar" (Maskva, Rusija), mokslo darbuose "Sovetskoje bibliotekovedenije" (Maskva), mokslo darbuose "Nordost Archiv" (Vokietija), "Newsletter" (IFLA), "Bibliotekų pasaulis" (Latvija), "Raamatukogu" (Estija). Konkursiniai V. Rimšos straipsniai žurnaluose "Bibliotekar" (Maskva, 1979 m.) ir "Bibliotekų darbas" (Vilnius, 1980 m.) buvo įvertinti redakcijų premijomis.

Kai kurias savo publikacijas V. Rimša pasirašė slapyvardžiais: R. Svėdiškis, R. Vyturys, V. R., V. Rimšaitis, V. Rimutis, Vyturys Rimantas, Vyturys Rimas.

V. Rimša dalyvauja įvairių visuomenės grupių veikloje, buvo atsinaujinusios Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų federacijos tarybos narys (1990–1992 m.), Lietuvos blaivybės draugijos Vilniaus miesto tarybos narys (1989–1996 m.).

Jis yra Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės narys (nuo 1997 m.). 2007 m. su kitais kraštiečiais Vilniuje V. Rimša įkūrė Svėdasiškių kultūros, švietimo ir mokslo draugiją "Alaušas", yra  jos tarybos narys bei sekretorius.

V. Rimša apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos ženklu "Už puikų darbą" (1969 m.), Tarptautinių knygos metų ženkleliu (1972 m.), garbės raštais.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikos bibliotekininkystei V. Rimšai suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas (2002 m.).

Išsami V. Rimšos biografija pateikta rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).

Laisvalaikiu skaito mokslinę literatūrą ir socialinius bei psichologinius romanus, klausosi muzikos, žvejoja, grybauja, vasaromis mėgsta pasivaikščioti Palangoje Baltijos pajūriu.

Vedė 1989 m., žmona Janina Bubelytė-Rimšienė (g. 1954 m.) – medikė. Sūnūs: Juozas Rimša (g. 1985 m.) – informatikas programuotojas, Gediminas Rimša (g. 1989 m.) – informatikas.