1978 m. baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Panevėžio "Aušros" progimnazija). 1983 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

Iki 1996 m. S. Laurenčikaitė dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

1995 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute bei Vytauto Didžiojo universitete ji parengė ir apsigynė disertaciją "Katalikų sąjūdis ir krikščioniškojo egzistencializmo bruožai XX a. lietuvių literatūroje", yra humanitarinių mokslų, filologijos daktarė.

1996 m. ji išvyko gyventi ir dirbti į Švediją. Nuo 2003 m. ji daug laiko praleidžia ir Lietuvoje, turi sodybą Darželių kaime (Varėnos r.), yra gidė po Lietuvą.

Ji yra Lietuvos-Švedijos draugijos Vilniuje narė.

S. Laurenčikaitė parašė ir išleido mokykloms skirtą apybraižą "Mūsų Basanavičius" (1994 m.), studiją "Katalikų sąjūdis ir krikščioniškojo egzistencializmo atspindžiai XX amžiaus lietuvių poezijoje" (1997 m.). Ji yra viena iš interneto projekto Lietuvių literatūros enciklopedijos autorių.

S. Laurenčikaitė rašo eilėraščius, kuriems būdingas publicistinis konkretumas bei bandymas filosofuoti gyvenimo, meilės, namų, mirties temomis. Pagal jos eiles yra sukurta dainų (Rimo Čuplinsko "Pokalbis su Maironiu", Zitos Bružaitės "Debesio sesuo" ir kitos), ji išleido poezijos rinkinį "Mano laiko spalvos" (1999 m.).

Ji išleido pasakų knygą "Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai" (iliustravo sūnus J. A. Brantingas, 2014 m.).

Ištekėjusi, vyras Jarlas Brantingas (g. 1937 m.) – verslininkas. Sūnus Jarlas Aleksandras Brantingas (g. 2000 m.) – moksleivis, dailininkas iliustratorius.