Tadas Kristinas Leonardas BUTLERIS
  Gimimo data: 1822-10-29
Gimimo vietovė: Repšėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Dvarininkas bajoras, inžinierius kelininkas, visuomenininkas, tremtinys

2013-05-28   |   Spausdinti

Tėvai: Augustas Jonas Vincentas Butleris (1771–1843) – airiškos kilmės dvarininkas bajoras, valstybės tarnautojas – paskutinis Vilkmergės žemietijos pakamaris, ir Margarita Bilevičiūtė-Butlerienė (?–1861). Augo aštuonių vaikų šeimoje, broliai ir seserys: Juozapas Teodoras Benediktas Butleris (1808–1831) – kovoje prieš Rusijos kariuomenę žuvęs 1831 m. sukilėlis, Teodora Uršulė Otilija Butlerytė-Pilsudskienė-Pilsudska (1811–1886), Valerija Butlerytė-Kontautienė-Kontowtowa, Elžbieta Butlerytė-Mikalauskienė-Michalowska (?–1894), Erazmas Antanas Apolinaras Butleris (1818–?), Jonas Nepomukas Dominykas Apolinaras Butleris (1824–1899) – dvarininkas, paskutinis iš Butlerių Repšėnų dvaro savininkas, ir Augustinas Grigas Raimundas Butleris (1826–?). Giminės herbas – lauko gėlių puokštė airiškame skyde, vainikuota auksine karūna.

Baigė aukštuosius susisiekimo inžinerijos mokslus, įgijo kelių inžinieriaus išsilavinimą.

T. Butleris buvo kelių statybos inžinierius, dirbo prie naujų kelių tiesimo, vėliau įsikūrė ir gyveno Labeikių (Leliūnų) dvare (Utenos r.), administravo ir kitus paveldėtus dvarus: Desekiškio (Desiukiškių?), Jociškio. Jis pasižymėjo liberaliomis pažiūromis, siekė ir skatino suteikti daugiau teisių ir laisvių valstiečiams.

1861 m. Rusijos imperijoje panaikinus baudžiavą, T. Butleris buvo išrinktas pirmuoju Vilkmergės (dabar – Ukmergė) apskrities Taikos tarėju – tarpininku tarp valstiečių ir dvarininkų. 1863 m. sukilimo metu jis turėjo didelę įtaką ir valstiečiams, ir bajorams.

Labeikių dvarininkas T. Butleris rėmė 1863 m. sukilėlius, davė jiems arklių ir maisto. Už šią pagalbą 1864 m. pradžioje jis buvo ištremtas į Civilską (buvusi Kazanės gubernija, dabar – Čiuvašija, Rusija) ir nuo 1864 m. kovo 5 d. ten buvo vietinės valdžios nuolat prižiūrimas. Jo dvarai sekvestruoti (uždrausta jais naudotis) ir atiteko giminėms, o 1865 m. parduoti iš varžytynių. Tačiau XIX a. pabaigoje Labeikiai vėl priklausė Butleriams – yra žinoma, kad 1889 m. Labeikius valdė Fiodoras, Ernestas, Estafijus ir Levas Butleriai.

1865 m. į Civilską nuvykusi T. Butlerio žmona kreipėsi į Rusijos carą Aleksandrą II su prašymais palengvinti ligoto jos vyro gyvenimo sąlygas. Atsižvelgęs į tokius prašymus, 1866 m. balandį caras leido T. Butleriui persikelti į Nižnyj Novgorodą, kur Butleriai išvyko 1866 m. spalį.

Po keliolikos metų grįžęs iš tremties į Lietuvą, T. Butleris iki gyvenimo pabaigos gyveno žmonos dvare Juchnavoje (dabar – Postavų r., Baltarusija).

Buvo vedęs, žmona Kazimiera Šmigelskaitė-Butlerienė (Szmigelska-Butlerowa) – dvarininkė, bajorė. Vaikai: Vytautas Ježis Butleris (1859–1928), Tadas Aloyzas Butleris (1863–1908), Kazimieras Antanas Vladas Butleris (1867–1945) – kariškis, rašytojas, biografinių romanų ciklo "Už ką?" autorius.

Mirė 1910 m. Juchnavoje (Baltarusija).