REPŠĖNAI
  Gretimos vietovės:
DEGIONYS | JURGĖNAI | MACKELIŠKIAI | MIŠKINIAI (Kavarsko) | PAPARTYNĖ (Traupio) | VAIDEVUČIAI |

2018-11-12   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Įsikūręs abipus kelio Kavarskas–Traupis. Per kaimą teka upelė Pienia – Nevėžio kairysis intakas jos dešinysis intakas Čižupys, čia yra jų santaka. Šiaurrytiniu kaimo pakraščiu teka Nevėžės upelė – Pienios dešinysis intakas. Ribojasi su Mackeliškių, Degionių, Jurgėnų, Miškinių ir Vaidevučių kaimais, Papartynės viensėdžiu.

Yra 46 sodybos – 110 gyventojų (2001 m.), 63 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Repšėnuose yra Mažoji, Mokyklos, Panevėžio, Pienės ir Vakarų gatvės.

Jau 1596 m. Repšėnų dvaras minimas istoriniuose šaltiniuose. Vėliau, XVIII a., jis priklausė Siesickiams. 1766 m. Ignotas Butleris, vedęs Elzbietą Petrulevičiūtę, iš Vilkmergės maršalkos Severino Siesickio nusipirko Repšėnų dvarą, paskui iš viengungio žmonos brolio Igno Petrulevičiaus gavo ir Dzesiukiškių (Desiukiškių?) dvarą. Ignotas Butleris Repšėnus valdė ir 1784 m.

Carinės Rusijos laikotarpiu vietovė buvo vadinama Rapšanais. XIX a. pradžioje Repšėnų dvarą perėmė I. Butlerio sūnus Vincentas Butleris (1771–1843), vedęs Margaritą Bilevičiūtę. 1830 m. dvare buvo 1 sodyba – 38 gyventojai, kaime 11 sodybų gyveno 73 gyventojai. Kauno gubernijos dvarų savininkų sąraše 1853 m. minima, kad Repšėnų dvaras su 86 baudžiauninkais priklauso Vincento sūnui Jonui Butleriui (1824–1899), 1859 m. jame veikė spirito varykla. 1867 m. Repšėnų dvaro sodyboje minimi 13 gyventojų, o 11 kaimo sodybų buvo 123 gyventojai. 1897 m. dvare gyveno 25 žmonės, kaime buvo 126 gyventojai. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Repšėnų dvare gyveno Zaborskių šeima, Aleksandra Zaborskienė statomai Traupio bažnyčiai paaukojo 2500 rublių. Išlikęs ir 1918 m. dvaro inventoriaus aprašas.

1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 146 gyventojai, Repšėnų dvare buvo 2 sodybos – 86 gyventojai. 1923 m. Laukapolio palivarke buvo 1 sodyba – 15 gyventojų. 1927 m. buvo vykdoma Repšėnų dvaro bei Laukapolio palivarko žemių parceliacija, jų savininkas tuomet buvo J. Butėnas, valdęs 440,66 ha žemės. 1933 m. Repšėnų kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 318,51 ha žemės. Repšėnuose veikė parduotuvė, grietinės nugriebimo punktas.

Kaime veikė Pavasarininkų, Angelaičių draugijos, Jaunųjų ūkininkų ratelis.

1919 m. spalio 15 d. Repšėnų kaime buvo atidaryta pradžios mokykla, nors paruošiamieji darbai vyko ir anksčiau – 1918–1919 m. su kaimo vaikais dirbo mokytoja Marė Savinskaitė. Nuo 1919 m. rudens mokykloje buvo 52 mokiniai, su keturiomis klasėmis dirbo 19-metis mokytojas Aleksandras Valančius, tik tikybos mokė Traupio vikaras Antanas Brazaitis. Nuo 1919 m. lapkričio 1 d. prie mokyklos buvo atidaryti ir kursai suaugusiesiems, kuriuos lankė 17 klausytojų. Vėliau Repšėnų mokykloje dirbo mokytojai: 1921–1922 m. – Bronius Jucius, 1922–1923 m. – Antanė Dzikaitė, 1923–1924 m. – Veronika Pivoraitė ir Julija Rasikaitė, nuo 1924 m. – Elžbieta Petrulytė.

Nuo 1927 m. Repšėnų pradžios mokykla pradėjo veikti kaip dviejų komplektų – su atskirais komplektais Repšėnų ir Jusiškio kaimuose. Repšėnuose 1927–1932 m. mokytoja ir mokyklos vedėja dirbo Marija Dedelytė-Krikštopaitienė, nuo 1932 m. kiek laiko – mokytojas Pranas Tamošiūnas, 1936–1940 m. – mokyklos vedėjas Kostas Čiukšys, 1940–1941 m. – mokytoja Bronė Čepaitė, 1941–1942 m. – mokytoja Apolonija Juodelytė, 1942–1944 m. – mokytoja Jadvyga Žirmontienė. Jusiškio komplekte dirbo mokytojai: 1927–1939 m. – Stasys Ališauskas, 1939–1940 m. – Olga Stanaitytė ir Bronė Čepaitė, 1940–1944 m. – Repšėnų mokyklos vedėjas Stasys Ališauskas. 1931–1932 m. prie Repšėnų mokyklos veikė žemės ūkio klasė, kurią lankė 22 klausytojai. 1939–1940 m. Repšėnų pradinės mokyklos abiejose komplektuose mokėsi 135 vaikai, tikybos juos mokė Traupio vikaras Jonas Krivickas. 1944 m. dviejų komplektų keturių skyrių mokykloje mokėsi 87 mokiniai. Po karo Repšėnų pradinės mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1944 m. rugsėjį – Elena Rytienė, 1944 m. spalį–gruodį – Vladas Sudeikis, 1945–1946 m. – Jadvyga Žirmontienė, 1946–1947 m. – Janina Vaitkūnaitė, 1947–1949 m. – Stasys Masiulis, 1949 m. rugsėjį – Janina Tauginaitė, 1949–1950 m. – Vanda Karnišovaitė, 1950–1952 m. – Elena Apalenskaitė.

1952–1960 m. Repšėnų mokykla veikė kaip septynmetė, 1960–1968 m. – aštuonmetė. Šios mokyklos direktoriais dirbo pedagogai: 1952 m. rugsėjį–lapkritį – Petras Genys, 1952–1954 m. – Bronius Gobys, 1954–1956 m. – Vytautas Tušas, 1956–1959 m. – Pranas Pūkas, 1959 m. rugpjūtį–rugsėjį – Nastazija Buteikytė-Gedzevičienė, 1959–1968 m. – Vladas Kurcikevičius. 1969–1986 m. Repšėnų mokykla vėl liko tik pradinė, jos vedėjomis dirbo mokytojos: 1970–1971 m. – Genovaitė Šetkienė, 1971–1986 m. – Valerija Dilytė-Danylienė. Nelikus vaikų, 1986 m. rudenį mokykla nustojo veikti.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Repšėnų buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys. 1949 m. rugpjūčio 17 d. per partizanų susirinkimą Repšėnų miške, kur buvo susitikę apie 15 laisvės gynėjų, įvyko susirėmimas su NKVD kariuomene, žuvo partizanas Juozas Šileika-Švedrys (1925–1949), sužeisti Jonas Butkus-Karklas ir Anicetas Simanonis-Sigitas (1920–2013) buvo suimti gyvi, bet J. Butkus netrukus mirė nuo žaizdų.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko, Anykščių rajono) Repšėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Dabužių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Laimingas rytojus", vėliau priklausė "Stalino vėliavos", "Pavasario", "Gintaro" kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo. Repšėnai buvo "Pavasario" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Kaime stambiausias privatus ūkis – Povilo ir Janinos Šeštokų bei jų sūnaus Vytauto Šeštoko, kurie kartu valdo 400 ha augalininkystės ūkį. Kaime veikia lentpjūvė.

Nuo XX a. vidurio iki 1992 m. veikė Repšėnų biblioteka – Anykščių rajono centrinės bibliotekos filialas, kol buvo uždaryta kaip neperspektyvi.

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Repšėnų miško palaukėje pastatyti  kryželiai, žymintys trijų Butageidžio kuopos partizanų žūties 1944 m. gruodžio 24 d., 1945 m. balandžio 8 d. ir 1949 m. rugpjūčio 17 d. vietas. 1989 m. rudenį Repšėnuose pastatytas kaimo bendruomenės kryžius su skulptūrine kompozicija ir įrašu "Atgimstančios Lietuvos atminčiai. Repšėnų kaimas. 1989.11.19", jį pašventino Traupio klebonas Steponas Galvydis.

Repšėnuose 1822 m. gimė inžinierius, rašytojo Vlado Butlerio tėvas Tadas Butleris, 1908 m. – agronomas Aleksandras Šeštokas, 1930 m. – literatė ir aklųjų visuomenininkė Valerija Baužaitė-Bitinienė, 1944 m. – sportininkė irkluotoja Aldona Čiukšytė-Medzevičienė.