Tėvai: Kazimieras Adrianas Hopenas (1850–1924) – vaistininkas, dvarininkas bajoras, ir Stefanija Ramanauskaitė-Hopenienė (1863–1943) – 1941–1943 m. tremtinė, mirusi tremtyje. Brolis Antanas Hopenas (1897–1943) – žemdirbys stambus ūkininkas, Akmenos (Anykščių r.) dvaro savininkas, 1941–1943 m. politinis kalinys, miręs lageryje, sesuo Alina Hopenaitė-Puzinauskienė (1895–?) – vaistininkė, emigrantė Lenkijoje.

1893 m. sausio 30 d. Kupiškio bažnyčioje ją pakrikštijo vikaras Kemėšis, krikštatėviai buvo Antanas Ramanauskas ir našlė Ipolita Hopenienė.

1904–1911 m. mokėsi Jastrembskos (Ryga, Latvija) septynių klasių gimnazijoje.

1912–1914 m. K. Hopenaitė dirbo mokine savo tėvo provizoriaus Kazimiero Hopeno įsteigtoje vaistinėje Anykščiuose. 1914 m. Dorpato (dabar – Tartu, Estija) universitete ji išlaikė vaistininko padėjėjos egzaminus ir įgijo kvalifikaciją. Grįžusi į Anykščius, toliau dirbo tėvo vaistinėje vaistininko padėjėja.

1915 m. liepą per Anykščius slenkant Pirmojo pasaulinio karo frontui ir sudegus šeimos sodybai, 1915 m. rugpjūčio 10 d. ji su tėvais pasitraukė į Rusiją.

1915–1916 m. K. Hopenaitė dirbo Levkovičius vaistinėje Vladimiro mieste. 1916–1917 m. ji studijavo Maskvos universitete farmaciją, įgijo provizorės išsilavinimą. Grįžusi į Vladimirą, 1917–1918 m. ji toliau dirbo vaistinėje.

Kartu su kitais karo pabėgėliais 1918 m. grįžusi į Lietuvą, K. Jazdovskienė gyveno Užuguostyje (Prienų r.). 1923 m. ji gavo teisę verstis farmacijos praktika Lietuvoje.

Jos tėvui K. Hopenui nuo 1922 m. balandžio atkūrus vaistinės veiklą Anykščiuose ir 1924 m. jos savininkui mirus, Sveikatos departamentas laikinai vadovauti vaistinei leido jo dukrai vaistininko padėjėjai Alinai Hopenaitei, kol jos sesuo K. Jazdovskienė baigs susitvarkyti farmacininkės kvalifikacinius dokumentus.

Paskirta 1925 m. kovo 1 d. ir nuo balandžio 20 d. įsikūrusi Anykščiuose, K. Jazdovskienė 1925–1940 m. buvo šeimos vaistinės vedėja. Po tėvo mirties K. Hopeno žmonai ir vaikams Karolinai, Alinai ir Antanui paveldėjus jo vaistinę, ji buvo pavadinta "Hopeno įpėdinių vaistine". Šiuo laikotarpiu Hopenų šeima nuolat konkuravo su antrąją vaistinę Anykščiuose turėjusiu Antanu Žukausku-Vienuoliu.

1940 m. spalį nacionalizavus šią Anykščių vaistinę, K. Jazdovskienė 1940–1941 m. liko dirbti jos vedėja, o jos sesuo A. Hopenaitė-Puzinauskienė – padėjėja.

Buvo susituokusi, vaikų neturėjo.

1941 m. birželio 14 d. K. Jazdovskienė kartu su motina ir brolio Antano Hopeno šeima buvo ištremta į Sibirą, įkurdinta Čekanichos gyvenvietėje (Ust Pristanės rajonas, Altajaus kraštas, Rusija).

Mirė 1941 m. rudenį Čekanichoje (Altajaus kraštas, Rusija), sunkiomis tremties sąlygomis susirgusi šiltine. Ten ir palaidota. Anykščių senosiose kapinėse, geležine tvora aptvertoje Hopenų šeimos kapavietėje, kur buvo palaidotas jos tėvas K. Hopenas, pastatytas geležinis kryžius su lentele, kurioje tarp kitų mirusių šeimos narių įrašytas ir Karolinos vardas su gimimo ir mirties metais. 

K. Jazdovskienės gyvenimas, veikla ir likimas pristatyti Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).