Janina CIBIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Kavoliūnaitė
Gimimo data: 1932-01-19
Gimimo vietovė: Rokiškis

Trumpai:
Literatė poetė, prozininkė, tremtinė

2020-03-19   |   Spausdinti

Tėvai: Juozas Kavoliūnas (2893–1965) – amatininkas, 1945–1958 m. politinis kalinys ir tremtinys Rusijoje, ir Emilija Kavoliūnienė (1901–1988) – 1948–1958 m. tremtinė Krasnojarsko krašte (Rusija).

Iki 1948 m. mokėsi Rokiškio mergaičių gimnazijoje.

1948 m. gegužės 22 d. J. Kavoliūnaitė iš penktosios gimnazijos klasės kartu su motina buvo ištremta į Sibirą, kur tremties sąlygomis gyveno 1948–1958 m.

1948–1949 m. ji buvo įsikūrusi Jazajevkoje (Kazačinskojės r., Krasnojarsko kr., Rusija), nuo 1949 m. rugpjūčio 12 d. buvo perkelta į Razdolinską (Uderėjaus r., nuo 1956 m. – Motygino r., Krasnojarsko kr., Rusija), kur dirbo Razdolnojės stibio kasyklose. 

1957 m. rugpjūčio 22 d. paleista iš tremties, 1958 m. ji su šeima grįžo į Lietuvą, dirbo Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykloje, lankė vakarinę mokyklą.

1964 m. J. Cibienė išvyko į Kazachstaną, 1964–1967 m. dirbo plėšiniuose, ten baigė buhalterinį technikumą.

1967 m. grįžusi į Lietuvą, 1967–1972 m. J. Cibienė gyveno Vyžuonose (Utenos r.) ir dirbo Lukno tarybiniame ūkyje.

Nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos J. Cibienė gyveno Ažuožeriuose (Anykščių r.), iki 1987 m. dirbo Anykščių sodininkystės tarybiniame ūkyje sekretore-mašininke, kol išėjo į pensiją.

Ažuožeriuose ji pradėjo rašyti eilėmis ir proza, savo kūrinius publikavo periodikoje ir rinkiniuose. Ji buvo  Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė (nuo 1990 m.), Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių rajono skyriaus narė (nuo 1996 m.). Jos poezijai būdinga tremties, patriotiniai, gamtos motyvai, prozai – dramatiški tremtinės išgyvenimai, jų vaizdų autentiškumas.

J. Cibienės kūrybos leidiniai:

1996 m. – "Poezija".

1998 m. – "Išeinančios dienos" (eilėraščiai).

1999 m. – "Naktis taigoje" (prozos vaizdeliai).

2000 m. – "Mano rudenio medžiai" (eilėraščiai).

2001 m. – "Saulėlydžio skiautės" (vaizdeliai, atsiminimai ir eilėraščiai).

2003 m. – "Pagairėj rudenio dienų" (eilėraščiai).

Jos kūriniai buvo publikuoti Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių rajono skyriaus narių kūrybos almanache "Prie Šventosios" (1998 m.), tremtinių kūrybos antologijose "Veidu į Tėvynę" (2003 m.) ir "Vilties žarija" (2003 m.), pagal jos eiles yra parašyta dainų.

Susituokė tremtyje 1951 m. Razdolinske, vyras Jonas Cibas (1928–2015) – statybininkas. Užaugino keturis sūnus: Algirdas Cibas (g. 1953 m.), Romas Cibas (g. 1955 m.) – bitininkas, Gintaras Cibas (g. 1962 m.) – bitininkas ir Žilvinas Cibas (g. 1968 m.). Vyriausiasis sūnus Kęstutis Cibas (1952–1953) gimė ir mirė vaikystėje tremtyje. Anūkė (sūnaus Algirdo duktė) Giedrė Cibaitė-Višinskienė (g. 1976 m.) – mokslininkė biologė entomologė.

Mirė 2003 m. gruodžio 4 d. Ažuožeriuose. Palaidota Peslių (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina medinis kryžius ir akmens plokštė su iškaltu įrašu: "Janina Cibienė / 1932–2003".