AŽUOŽERIAI
  Gretimos vietovės:
JOKŪBAVA (Anykščių) | LIEPDEGĖNAI | PAGIRIAI | PAŠVENTUPYS | PENIANKAI (Anykščių) | POSINIAI | ŠEIMYNIŠKIAI |

2017-03-11   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 5 kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių. Įsikūręs abipus krašto kelio Anykščiai–Ukmergė. Ribojasi su Peniankų, Liepdegėnų, Posinių, Šeimyniškių, Jokūbavos, Pašventupio ir Pagirių kaimais. Kaime yra Ilgio ežeras, per kaimą į jį teka ir įteka upelis Tėkmė bei jo dešinysis intakas Sturtupis.

Yra 52 sodybos – 452 gyventojai (2001 m.), 383 gyventojai (2011 m., 7-oji pagal dydį rajono gyvenamoji vietovė). Kaimas yra Ažuožerių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Ažuožeriuose nuo 2009 m. yra Sturtupio, Sodo, Ežero ir Antano Vienuolio gatvės.

Senų žmonių pasakojimu, kol Ilgio ežero vietoje tik upelis tekėjęs per slėnį, Ažuožeriai buvo vadinami Dvarakincais. Rašytojo A. Vienuolio metrikuose jo gimtinė 1882 m. buvo vadinama "Zaoziorais". XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žemėlapiuose ir dokumentuose šioje vietovėje minimi keli netoli vienas kito buvę mažesni kaimai: Paežeriai, Užuožeriai, Dvarakincai. Kadangi kaimas buvo įsikūręs už ežero, manoma, jog nuo to ir kilęs pavadinimas Užuožeriai, vėliau virtę Ažuožeriais.

1923 m. kaime buvo 34 sodybos – 180 gyventojų. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 469,39 ha žemės padalinta 63 savininkams.

Kaime aktyviai veikė Pavasarininkų organizacija, jos nariai dalyvaudavo rengiamuose kongresuose Debeikiuose, Anykščiuose.

1932–1938 m. Ažuožerių pradinė mokykla veikė nuomojamose patalpose. 1939–1940 m. mokykla įsikūrė nuosavose patalpose Jokūbavos kaime, kur veikė iki 1954 m. 1954–1997 m. čia veikė Ažuožerių septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, pagrindinė mokykla, 1997–2003 m. buvo pradinė, kol ir ši mokykla uždaryta. 1997–2005 m. mokyklos patalpose veikė Ažuožerių vaikų globos namai, kuriuos uždarius ten pat įsikūrė Nijolės Tubienės šeimyna (nuo 2010 m. – Jokūbavos vaikų šeimyna).

Po Antrojo pasaulinio karo iš Ažuožerių buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

Ažuožerių kaime buvo įsikūręs Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (nuo 1950 m. birželio 20 d. – Anykščių rajono) Šeimyniškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, 1988 m. birželio 22 d. apylinkė buvo prijungta prie Anykščių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Tarybinė žemė". Vėliau jis priklausė Anykščių vaismedžių medelynui, 1960–1989 m. – Anykščių sodininkystės tarybiniam ūkiui, 1989–1991 m. – Ažuožerių sodininkystės kolūkiui, kol 1991 m. šis ūkis iširo. 1960–1991 m. Ažuožeriai buvo Anykščių sodininkystės tarybinio ūkio, Ažuožerių sodininkystės  kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausi ūkiai – Stanislovo Vytauto Žukausko (ūkininkavimo kryptis – grūdai), Alvydo Jurkėno (ūkininkavimo kryptis – sodai, uogos, grūdai, bulvės). Kaime veikia akcinė bendrovė "Ažuožerių sodai" (veiklos sritis – pramoninė sodininkystė, direktorius Jonas Janišius, nuo 2001 m.).

Nuo 1968 m. Ažuožeriuose veikia kultūros namai – dabar Anykščių kultūros centro Ažuožerių skyrius. Jame buriasi romantinio dainavimo grupė "Romantika" (nuo 2004 m.), suaugusiųjų dramos mėgėjų bei vaikų dramos mėgėjų (nuo 2007 m.) kolektyvai, ikimokyklinė studija "Padaužos", merginų šokių grupė.

Ažuožeriuose 1967 m. buvo atidaryta biblioteka, kuri iki šiol veikia kaip Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. Bibliotekoje veikia lėlių teatras "Skruzdėlytės", 2009 m.  įsteigtas projekto  "Bibliotekos  pažangai"  interneto  prieigos  taškas. Biblioteka pasižymi ryšiais su kaimo bendruomene ir šiuolaikiškomis veiklos formomis.

Kaime susibūrė ir veikia kelios bendruomeninės organizacijos, turinčios ir savo bendruomenės namus: Ažuožerių moterų klubas, Neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių klubas "Vingiorykštė" (nuo 2007 m., vadovė Vitalė Cibienė). Ažuožerių kaimo bendruomenė turi savo interneto svetainę www.azuozeriai.lt.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Ažuožeriuose 1882 m. gimė rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, 1971 m. – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Ligita Narbutaitė-Matulienė, 1976 m. – biologė entomologė Giedrė Cibaitė-Višinskienė

Kultūros paminklas A. Žukausko-Vienuolio tėviškės vieta yra kaimo centrinėje dalyje, keliuko rytinėje pusėje. Sodyba neišlikusi. Gyvenamojo namo vieta pažymėta, perimetrą apsodinus krūmų ir tujų gyvatvore. Prie sodybvietės pastatytas stogastulpis, išdrožtas 1976 m. liepą Ažuožeriuose surengtoje liaudies menininkų kūrybinėje stovykloje (autoriai – medžio drožėjas Juozas Grabauskas ir kalvis Petras Raudys, restauravo medžio drožėjas Robertas Matiukas, 2011 m.). 2011 m. sodybvietė sutvarkyta, panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas.

Kiti nykstantys ar jau sunykę Ažuožerių kaimo stogastulpiai yra 0,2 km į vakarus nuo Ilgio ežero pietinio kranto, 0,25 km į rytus nuo kaimo, ant Karvelio kalnelio Ruplėnų šeimos sodyboje. Du stogastulpiai (autoriai – Juozas Šlivinskas, 1974 m., ir Liudas Tarabilda, 1976 m.) buvo skirti A. Vienuolio apsakymo herojui Šmukštarui. Ažuožerių kaimo stogastulpis, vadinamas Veronikos kryžiumi (autorius – J. Šlivinskas, 1970 m.), yra prie kelio Šeimyniškiai–Peniankai. Jis skirtas A. Vienuolio apysakos "Paskenduolė" herojei Veronikai.