Juozas TREČIOKAS
  Gimimo data: 1893-03-19
Gimimo vietovė: Puroniškio k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Gydytojas, kariškis, visuomenininkas

2017-11-04   |   Spausdinti

Gimimo data nustatyta pagal Svėdasų parapijos krikšto metrikų įrašą. Kituose šaltiniuose nurodomas kaip gimęs 1898 m. balandžio 1 d.

Tėvai: Jonas Trečiokas (1857–1920) iš Puroniškio – miškininkas, žemdirbys, ir Karolina Kuprionytė-Trečiokienė (1867–1938) – žemdirbė. Augo penkių vaikų šeimoje su keturiomis seserimis: Ona Trečiokaitė-Mikučionienė (iki 1897 – po 1958) – dvarininkė, tremtinė, Marija Trečiokaitė-Petronienė (1900–1974) – žemdirbė, tremtinė, Angelė Trečiokaitė – žuvo jaunystėje ir Stasė Trečiokaitė (1908–1965) – žemdirbė, tremtinė. Giminaitis (tėvo brolio Adomo Trečioko dukters Onos Trečiokaitės-Laskauskienės sūnus) Adomas Laskauskas (1887–1969) – gydytojas ir visuomenininkas.

1893 m. kovo 29 d. Svėdasų bažnyčioje Juozapo vardu jį pakrikštijo vikaras Teofilis Nainys, krikštatėviai buvo valstiečiai Juozapas Žvirblis ir Ona Laskauskienė, Julijono Laskausko žmona.

Tėvams įsigijus dvarelį ir persikėlus, nuo 1913 m. augo Mickūnuose (Anykščių r.). Mokėsi Svėdasų (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, paskui – Rygos (Latvija) gimnazijoje. Maskvos (Rusija) universitete studijavo mediciną, bet dėl kilusios revoliucijos mokslų nebaigė, nebelaikė valstybinių egzaminų.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, J. Trečiokas įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose, vėliau liko tęsti karo tarnybos.

1923 m. jis išlaikė valstybinius egzaminus Kauno universitete ir gavo gydytojo diplomą, tęsė studijas Karo mokykloje. Ją baigęs, J. Trečiokas dirbo Lietuvos kariuomenės sanitarinėje tarnyboje, vėliau – karo aviacijoje, kavalerijos ir artilerijos pulkuose, buvo vyresnysis sanitarijos karininkas. 1925 m. jis buvo 2-ojo artilerijos pulko gydytojas Kėdainiuose, kapitonas, 1925–1926 m. kartu dirbo ir Kėdainių gimnazijoje gamtos mokytoju bei buvo Kėdainių pavasarininkų kursų suaugusiesiems gamtos mokytojas.

1927–1939 m. jis dirbo Karo ligoninės Chirurgijos, Akių, Odos ir venerinių ligų skyriuose, buvo pulkininkas leitenantas.

1929–1931 m. J. Trečiokas tobulinosi Paryžiaus (Prancūzija) universiteto Medicinos klinikose.

Nuo 1932 m. jis aktyviai dalyvavo gydytojų korpuso "Fraternitas Lithuanica" veikloje. Ilgą laiką jis skaitė paskaitas Kauno valstybiniame radiofone odos ir venerinių ligų temomis.

Lietuvai atgavus Vilnių, 1939 m. J. Trečiokas vadovavo Vilniaus universiteto Odos ir veneros ligų klinikai, ją perorganizavo į Lietuvos Raudonojo kryžiaus ligoninės skyrių. 1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu J. Trečiokas dirbo Sveikatos ministerijoje.

1928–1944 m. be savo tiesioginių pareigų J. Trečiokas vertėsi ir privačia gydytojo praktika Kaune. Vokiečių okupacijos laikotarpiu Kaune jis įsteigė Odos ir veneros ligų ligoninę ir 1942–1944 m. jai vadovavo.

Iš Kauno J. Trečiokas dažnai atvažiuodavo poilsiauti į tėvų dvarelį Mickūnuose (Anykščių r.).

1944 m. jis pasitraukė į Vokietiją, dirbo gydytoju UNRRA (Jungtinių Tautų pagalbos ir atstatymo organizacijoje).

1948 m. J. Trečiokas persikėlė gyventi į JAV. Išlaikęs gydytojo egzaminus, jis dirbo Džeksonvilio (Jacksonville, Floridos valstija) ligoninėje, o nuo 1950 m. – Manteno (Ilinojaus valstija) valstybinėje ligoninėje, nuo 1952 m. iki gyvenimo pabaigos vadovavo šios ligoninės Diagnostikos ir intensyvaus gydymo skyriui.

Vedė 1925 m. spalio 10 d. Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčioje, žmona Aliodija Dičiūtė-Trečiokienė (1905–1997) – dainininkė, operos solistė (mecosopranas). Sūnus Leopoldas Jonas Trečiokas (Leo Treciokas, 1927–2016) – mokslininkas gydytojas.

Mirė 1960 m. liepos 17 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Kaune, prie namo A. Mickevičiaus g. 46, kurį 1933 m. pasistatė Kauno gydytojai, pritvirtinta atminimo lenta su iškaltu įrašu: "Šį namą pastatė / ir jame gyveno / žymūs Lietuvos / gydytojai: / Doc. Andrius / Matulevičius / 1897–1959 / Doc. Stasys / Žilinskas / 1891–1965 / Doc. Antanas / Garmus / 1881–1955 / Plk. ltn. Juozas / Trečiokas / 1898–1960".