1944–1948 m. baigė Levaniškių (Anykščių r.) pradinę mokyklą, 1948–1955 m. mokėsi Raguvos (Panevėžio r.) vidurinėje mokykloje. 1955–1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute, įgijo inžinieriaus išsilavinimą.

1960–1962 m. V. Dailidėnas dirbo Kauno politechnikos instituto Radiotechnikos katedroje asistentu. 1962–1967 m. jis buvo Radijo matavimų mokslinio tyrimo instituto Puslaidininkių skyriaus vyresnysis inžinierius.

1962–1965 m. V. Dailidėnas neakivaizdžiai tęsė studijas Kauno politechnikos instituto Fizikos katedroje aspirantūroje. 1967 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė disertaciją "Pikosekundinių videoimpulsų formavimas puslaidininkiniais diodais su staigiu atsistatymu", buvo technikos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas  technologijos mokslų, elektros ir elektronikos inžinerijos daktaras.

Nuo 1965 m. jis daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), kol išėjo į pensiją. 

1965–1969 m. V. Dailidėnas buvo Radiotechnikos katedros vyresnysis dėstytojas, 1969–2002 m. – Teorinės radiotechnikos katedros docentas.

Nuo 2002 m. jis buvo Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Signalų apdorojimo katedros profesorius. V. Dailidėnas dėstė nanosekundinės elektronikos ir aplinkotyros elektronikos mokomąsias programas, buvo disertacijų mokslinis vadovas.

Jis taip pat buvo Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, vykdė mokslinę programą "Matavimų vienovės sistema. Modelio optimizavimas", kurioje parengė fasuotų prekių ir matavimo indų ženklinimo taisykles bei reikalavimus.

Jo mokslinių interesų sritis – signalų apdorojimo metodai ir priemonės.

V. Dailidėnas buvo Kristalonikos laboratorijoje vykdomų mokslinių darbų vadovas (1967–1992 m.) ir kartu su bendradarbiais sukūrė 35 matavimo įrenginius, iš kurių 8 – kompiuterizuotos matavimo sistemos.

Jis vadovavo Nacionalinės metrologinio aprūpinimo programos mokslinių tyrimų projektams (1997–2002 m.), atliko mokslinę ekspertizę 5 etalonams (laiko ir dažnio, temperatūros, galinių ilgio matų, dujų tūrio ir srauto, dujų greičio), kurie Lietuvos Respubliko Vyriausybės nutarimu buvo pripažinti valstybės etalonais (2002 m.).

V. Dailidėnas stažavosi Maskvoje (Rusija, 1985 m.), Puslaidininkių fizikos instituto Valstybinėje laiko ir dažnių etalonų laboratorijoje (1997–1999 m.).

Jis buvo mokslinių konferencijų "Metrologija ir matavimai" mokslinis sekretorius (2002, 2003 m.).

Iki gyvenimo pabaigos V. Dailidėnas buvo Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius emeritas, Kauno technologijos universiteto veteranų klubo "Emeritus" narys. 

Laisvalaikiu dirbdavo sode.

Buvo vedęs, žmona Benedikta Dailidėnienė (1937–2020).

Mirė 2018 m. sausio 30 d. Kaune. Palaidotas Kauno Vainatrakio kapinėse (2 kvartalas, 13 eilė, 19 kapavietė). Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su įrašu metalinėmis raidėmis: "Vytautas Dailidėnas / 1938–2018 / Benedikta Dailidėnienė / 1937–2020".