ŠAPIS
  Gretimos vietovės:
LEVANIŠKIAI |

2018-09-12   |   Spausdinti

Kaimas Traupio seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Traupio. Ribojasi su Levaniškių kaimu bei Panevėžio rajono Praščiūnų kaimu, Ukmergės rajono Balelių mišku. Per kaimą teka upeliai Lankstupys ir Enčia – Nevėžio kairieji intakai.

Yra 1 sodyba – kaimas likęs negyvenamas (2001 ir 2011 m.). Priklauso Levaniškių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Carinės Rusijos laikotarpiu kaimas dokumentuose minimas kaip Šapova.

1923 m. kaime buvo 35 sodybos – 182 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 460,24 ha žemės. Šapio kaime aktyviai veikė angelaičiai, paruošė vaidinimus "Angelaičiai pasiilgę Vilniaus", "Cingu lingu".

Po Antrojo pasaulinio karo iš Šapio niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. 1945 m. kaime buvo nužudyta Juospaičių šeima.

1950 m. kaimas buvo įjungtas į "Nevėžio" kolūkį, netrukus buvo prijungtas ir iki 1991 m. priklausė Levaniškio kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Traupio parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, aptvertos ir paženklintos, prižiūrimos. Kapinės nuo 1993 m. yra valstybės saugomas regioninio lygmens kultūros paveldo objektas (unikalus objekto kodas registre 11652), nuo 2005 m. – valstybės saugomas nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas (unikalus objekto kodas registre 30382). Kapinių centre pastatytas bendras betoninis paminklas su įrašu lentoje: "Atminčiai senelių / prosenelių ir kas / ilsis šioje vietoje. / Aukoja Šapio kaimas / 1959".

XX a. viduryje Šapio kapinėse buvo palaidoti žuvę laisvės gynėjai. Čia iš Raguvos (Panevėžio r.) miestelio pakrūmės, kur buvo užkasti žuvusiųjų palaikai, artimieji ir bendražygiai slapta perkėlė ir palaidojo 1949 m. liepos 31 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Šilų miške bunkeryje po MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių į vykdytos karinės-čekistinės operacijos žuvusius Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadą Joną Baltušniką-Vienuolį, jo pavaduotoją ir apygardos štabo viršininką Kostą Tvaską-Rugelį, partizaną Joną Tumšį-Kytrą, taip pat tos pačios operacijos metu Ukmergės apskrities Taujėnų miške žuvusius Krištaponio rinktinės Antano Žilio-Žaibo būrio partizanus Stasį Bareiką-Krieną, Kazimierą Janonį-Perlą ir Edvardą Vengrį bei 1949 m. žuvusį Krištaponio rinktinės partizaną Kazimierą Rinkevičių-Berželį. Jų atminimui 1990 m. rugsėjį Jono Kadžionio rūpesčiu buvo pastatyti septyni vardiniai Lietuvos kario kryžiai (projekto autorius – Eligijus Smetona) su įrašais. Lietuvos partizanų kapai yra saugomas nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas (unikalus objekto kodas registre 17254).

Šapyje 1920 m. gimė pedagogas ir chorvedys Ipolitas Dailidėnas, 1926 m. – laisvės gynėjas, literatas poetas Kostas Tvaska-Rugelis, 1938 m. – mokslininkas inžinierius technologas Vytautas Dailidėnas.