Stepas UZDONAS
  Gimimo data: 1910-12-14
Gimimo vietovė: Sankt Peterburgas (Rusija)

Trumpai:
Kinematografininkas, kino operatorius ir režisierius, politinis kalinys

2021-07-25   |   Spausdinti

Tėvai: Anicetas Uzdonas (1880–1946) – valstybės tarnautojas, finansininkas revizorius, ir Kazimiera Bielinska-Uzdonienė (apie 1880 – 1961). Broliai: Povilas Uzdonas (1916–1989) – kariškis, politinis kalinys, ir Vytautas Uzdonas (?–2009), sesuo Jadvyga Uzdonaitė-Tininienė (1921–2000). Giminaitis (tėvo pusbrolio sūnus) Julijonas Uzdonas (g. 1930 m.) – inžinierius, vadovas.

Vaikystę praleido Rusijoje, 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, augo Anykščiuose, paskui Rokiškyje ir Kaune. Mokėsi Anykščių ir Rokiškio pradžios mokyklose, 1927–1931 m. baigė Kauno "Aušros" berniukų gimnaziją. Mokydamasis Kaune jis susižavėjo kinu ir pradėjo filmuoti.

S. Uzdonas subūrė kino mėgėjus ir 1931 m. gegužės 2 d. Kaune įkūrė pirmąją Lietuvos kino organizaciją – Lietuvos kinematografijos mėgėjų sąjungą. Kaip steigėjas jis buvo išrinktas  pirmuoju šios sąjungos, vienijusios 183 narius, pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 1935 m., kol sąjungos veikla nutrūko. 

S. Uzdonas buvo vienas pirmųjų Lietuvos kino operatorių ir laikomas dokumentinio kino pionieriumi. Nuo 1932 m. jis filmavo siužetus lietuviškai kino kronikai, dažniausiai – įvairias šventes, Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo vaizdus, 1932–1936 m. sukūrė apie 70 dokumentinių filmų, ruošėsi kurti ir vaidybinį filmą "Kęstučio mirtis", bet šio sumanymo neįgyvendino, 1935 m. Lietuvoje įvedus kino koncesiją.

Nuo 1936 m. S. Uzdonas kiek laiko studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete ekonomiką, 1937 m. jis neakivaizdžiai baigė Paryžiaus (Prancūzija) kino operatorių mokyklą.

S. Uzdonas pirmasis kino juostoje užfiksavo Anykščių vaizdus, planavo įkurti Anykščiuose kino studiją. 1938 m. kovą Anykščių šaulių ramovėje J. Biliūno gatvėje jis įrengė ir atidarė pirmąjį Anykščiuose kino teatrą "Kino Espero", čia veikusį ir po Antrojo pasaulinio karo, tik jau "Pergalės" vardu, kol Šaulių ramovė buvo nugriauta.

1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu jis buvo išrinktas Kinematografijos darbininkų tarybos nariu, dirbo Kino-foto darbininkų ir tarnautojų profesinės sąjungos centro valdybos sekretoriumi. Jis užfiksavo kino juostoje 1940–1941 m. Lietuvoje vykusias permainas, kurdamas kino kronikos siužetus, temines laidas ir dokumentinius filmus.

1941 m. birželį jis taip pat nufilmavo vokiečių kariuomenės įžengimą į Kauną.

Nuo 1944 m. S. Uzdonas kartus su kitais kino entuziastais kūrė Lietuvos kino kronikos studiją, dirbo kino korespondentų punkte Kaune. Jis sukūrė ir pirmuosius kino kronikos žurnalo "Tarybų Lietuva" numerius, 1947–1949 m. nufilmavo pirmuosius pokario lietuviškus dokumentinius filmus. Jis buvo parašęs vaidybinio filmo apie Žalgirio mūšį scenarijų, tačiau nesulaukė pritarimo tokiam filmui kurti.

Už Nepriklausomos Lietuvos metais nufilmuotus vaizdus S. Uzdonas vėliau buvo kitų kinematografininkų įskųstas sovietinei valdžiai, apkaltintas kaip liaudies priešas, persekiojamas ir išstumtas iš valstybinės kino veiklos, 1951 m. pradžioje suimtas ir kalinamas.

Paleistas į laisvę jis dirbo Kaun oradijo gamyklos tiekimo skyriuje.

1958 m. Kauno radijo gamykloje, įsikūrusioje nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje, S. Uzdonas įkūrė mėgėjišką "Bangos" kino studiją, kuriai vėliau buvo suteiktas liaudies kino studijos vardas.

Žymiausi S. Uzdono kino kūriniai:

1932 m. – "Telšių-Kretingos geležinkelio statyba" (režisierius).

1933 m. – "Pažinkime Klaipėdą" (operatorius).

1934 m. – "Jara-Šetekšna" (operatorius, su prof. Steponu Kolupaila).

1947 m. – "Petras Cvirka" (operatorius), "Už duotąjį žodį" (operatorius, su kitais).

1948 m. – "Skambėk, laisva daina" (scenarijaus autorius, režisierius ir operatorius).

1949 m. – "Pionieriška vasara" (scenarijaus autorius, režisierius ir operatorius).

Buvo vedęs, žmona Antanina Uzdonienė. Vaikai: Tomas Uzdonas (?–?), Lilė Uzdonaitė-Kirilova (g. 1938 m.), Rita Uzdonaitė-Vaitiekūnienė (g. 1944 m.).

Mirė 1990 m. Vilniuje. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniuje saugo kino operatoriaus S. Uzdono memorialinį rinkinį iš 399 eksponatų. Jį sudaro kelios nuotraukos, asmens dokumentai, laiškai, susirašinėjimas su įstaigomis, rankraščiai, medžiaga scenarijams, asmeniniai daiktai. Vertingiausia rinkinio dalis – kino technikos kolekcija, į kurią įeina 10 kino kamerų, pagamintų 1930–1970 m., juostos kopijavimo aparatas "Arnold and Richter".

S. Uzdono filmuotos juostos saugomos Lietuvos valstybės centrinio archyvo fondo kino dokumentų komplekse.