Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1913 m. gruodžio 24 d.

Tėvas Juozapas Kondratas – geležinkelininkas. Brolis Bronius Kondratas-Audronytis (1915–2018) – dailininkas ir poetas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, apie 1920 m., tėvai su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno motinos tėviškėje Rokiškio rajone.

1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1934–1939 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, pasiekė diakono šventimus, bet kunigu nebuvo įšventintas. Studijuodamas aktyviai dalyvavo Angelo sargo vaikų sąjungos (angelaičių) veikloje.

1939 m. jis baigė teologijos studijas ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete. Studijuodamas jis bendravo ir susirašinėjo su pedagogu ir vaikų rašytoju Matu Grigoniu.

Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, 1939–1944 m. P. Kondratas dirbo pedagoginį darbą Švenčionių miesteliuose. 1939–1940 m. jis buvo Švenčionėlių (Švenčionių r.) vakarinės mokyklos direktorius, 1940–1941 m. dirbo Švenčionių gimnazijoje lietuvių ir lotynų kalbų mokytoju, 1941–1944 m. buvo Adutiškio (Švenčionių r.) progimnazijos lietuvių ir lotynų kalbų mokytojas.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje P. Kondratas grįžo į Rokiškio kraštą. Paskirtas 1944 m. lapkričio 1 d., 1944–1948 m. jis buvo Svėdasų (Anykščių r.) progimnazijos direktorius, matematikos, lotynų ir lietuvių kalbų  mokytojas.

Sovietinės valdžios jis buvo persekiojamas, 1948 m. balandžio 5 d. Svėdasuose P. Kondratas buvo suimtas, kalinamas Švenčionyse. 1948 m. rugpjūčio 31 d. Karo tribunolas nuteisė P. Kondratą 25 metams lagerio ir 5 metams tremties be piliečio teisų. Išgabentas į lagerius, nuo 1948 m. spalio 25 d. jis  buvo įkalintas Vorkutlage (Komija, Rusija), kur kalėjo 1948–1956 m.

Peržiūrėjus bylą, 1956 m. jis buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Grįžęs į Lietuvą, iki gyvenimo pabaigos P. Kondratas gyveno Vilniuje. Nebegalėdamas tęsti pedagoginės veiklos, jis baigė Vilniaus vidurinę medicinos mokyklą, dirbo felčeriu, vėliau tvarkė Vilniaus 1-osios tarybinės ligoninės archyvą.

P. Kondratas nuo jaunystės rašė eilėraščius, apsakymus ir scenos vaizdelius vaikams. Pirmuosius savo grožinius kūrinius vaikams jis publikavo spaudoje: "Šaltinėlyje", "Žvaigždutėje", "Skautų aide".

1936–1940 m. jis išleido knygelių vaikams, daugiausia rašė vaidinimėlius. Po Antrojo pasaulinio karo išleido tik vieną eilėraščių rinkinį ikimokyklinukams "Gerųjų fabrikų šalis". Pagal P. Kondrato eilėraščius 1961–1963 m. kompozitoriai Antanas Budriūnas ("Einam vasaros sutikti"), Rimvydas Žigaitis ("Jaunimo daina"), Juozas Indra ("Didžiojo Spalio žemė") ir Antanas Račiūnas sukūrė chorines dainas, kurios buvo paskelbtos rinkiniuose.

P. Kondrato kūrybos leidimai:

1936 m. – "Aš buvau alkanas : iš alkano vaiko dienų" (apsakymas vaikams).

1938 m. – "Adelė šeimininkėlė ir Algis tinginėlis : 2 veiksmų pasaka mažiems vaikams vaidinti" (scenos vaizdelis), "Ei, atostogų dienelės! : eilėraščiai mergaitėms ir berniukams – pradžios mokyklų mokinukams" (eilėraščiai vaikams).

1939 m. – "Kalėdos su seneliu : vaidinimas vaikams" (scenos vaizdelis), "Vaikai vaidintojai : du plastiški vaidinimai vaikų teatrui" (scenos vaizdeliai).

1940 m. – "Dvi Velykų pasakėlės : Velykų meto pasakos vaikų scenoje" (scenos vaizdeliai).

1960 m. – "Gerųjų fabrikų šalis" (eilėraščiai vaikams).

Amžininkų prisiminimuose P. Kondratas išliko kaip išsilavinęs, kuklus ir doras mokytojas.

Vedė apie 1942 m., žmona Marija Simaškevičiūtė-Kondratienė – pedagogė gamtos mokslų ir kūno kultūros mokytoja. Vaikai: Laima Kondrataitė ir Jonas Kondratas.

Mirė 1971 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Šiaulių "Aušros" muziejuje saugomi P. Kondrato laiškai, 1936–1937 m. rašyti Matui Grigoniui.