Tėvai: ? Žiukas ir Elžbieta Morkūnaitė-Žiukienė (1929–?) iš Daugulių – žemdirbė, laisvės gynėja partizanų ryšininkė.

1961–1972 m. mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, ją baigė aukso medaliu. 1972–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, įgijo gydomosios medicinos gydytojo išsilavinimą.

1978–1987 m. P. Žiukas dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete asistentu, 1987–1991 m. buvo šio fakulteto Pirmosios terapijos katedros docentas.

1991–2000 m. jis buvo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės II terapijos (kardiologijos) skyriaus gydytojas kardiologas, klinikinis fiziologas. Jam suteikta I gydytojo kardiologo ir I klinikinio fiziologo kvalifikacinės kategorijos.

Nuo 2000 m. P. Žiukas buvo šios ligoninės Klinikinės fiziologijos skyriaus vedėjas, gydytojas kardiologas, kol išėjo į pensiją.

Jis yra Lietuvos hipertenzijos lygos narys.

P. Žiukas domisi fizinio krūvio mėginiais, koronarine širdies liga, arterine hipertenzija, tyrinėja pulsinės bangos greitį, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, atlieka kitus elektrofiziologinius tyrimus. Jis pateikė du racionalizacinius pasiūlymus ir 8 naujoves, įdiegtas medicinos praktikoje, skaitė apie 40 pranešimų gydytojų kardiologų ir klinikinių fiziologų praktinėse konferencijose.

Jis stažavosi Maskvos (Rusija) I. Sečenovo 1-ajame medicinos institute (1986 m.), Vilniaus universiteto Profesinio tobulinimosi centre (1991, 1998 m.).

P. Žiukas parengė ir išleido monografiją "Krūtinės ląstos algodistrofijos" (su kitais autoriais). Ji taip pat parašė ir paskelbė apie 30 straipsnių koronarinės širdies ligos, veloergometrijos, miografijos klausimais šalies ir užsienio medicinos žurnaluose.

Laivalaikį praleidžia gamtoje.

Vedęs, žmona Irena Žiukienė (g. 1955 m.) – valstybės tarnautoja, muitinės pareigūnė.