1937–1941 m. baigė Megučionių pradžios mokyklą, 1941–1949 m. mokėsi Linkuvos (Pakruojo r.) gimnazijoje, ją baigė 25-ojoje laidoje. 1955 m. baigė studijas Šiaulių pedagoginiame institute, įgijo septynmečių mokyklų lietuvių kalbos mokytojos specialybę.

Paskirta 1955 m. rugsėjo 1 d., S. Lovčikaitė 1955–1958 m. dirbo Žudžgalio (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja, 1956–1958 m. buvo šios mokyklos direktorė.

1958–1962 m. ji buvo Staškaviečių (Pasvalio r.) aštuonmetės mokyklos direktorė.

Dirbdama mokyklose, ji neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus pedagoginiame institute ir 1965 m. įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

Nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos S. Lovčikaitė gyveno Linkuvoje (Pakruojo r.), 1962–2004 m. dirbo Linkuvos vidurinėje mokykloje, Linkuvos gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, buvo mokytoja metodininkė, nuo 1993 m. – pirmoji Pakruojo rajone lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė. Ji vadovavo literatų, turistų būreliams, dalyvavo kraštotyros ekspedicijose. Senatvėje ji buvo tikybos mokytoja, 1992–1999 m. dirbo ir Linkuvos pagalbinėje mokykloje-internate, specialiojoje internatinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Mokytojos iniciatyva Linkuvos mokykloje lankydavosi žymiausi Lietuvos rašytojai ir aktoriai (Marcelijus Martinaitis, Justinas Marcinkevičius, Alfonsas Maldonis, Juozas Aputis, Eugenijus Matuzevičius, Albinas Bernotas, Juozas Baltušis, Laimonas Noreika, Gražina Urbonaitė, Sigitas Račkys ir kt.), turtinę mokinių dvasinį pasaulį.

S. Lovčikaitė buvo Linkuvos kultūros centro folkloro ansamblio "Linkava" įkūrėja (1980 m.) ir pirmoji jo vadovė (1980–1993 m.). Per du dešimtmečius ansamblis sukūrė 17 teminių programų, atskleidusių Šiaurės Lietuvos krašto etnografinį paveldą. 2004–2013 m., iki gyvenimo pabaigos, ji buvo klubo "Žiemgalos linkuviai" pirmininkė – pirmoji šios asociacijos vadovė.

Lietuvos atgimimo metais ji buvo viena iš pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Pakruojo skyriaus narių, šio skyriaus tarybos narė. 1989–1993 m. ji buvo Pakruojo Sąjūdžio laikraščio "Langas" (vėliau – "Mūsų langas") redaktorė.

S. Lovčikaitės iniciatyva Linkuvoje buvo atstatytas paminklas-kryžius Linkuvos gimnazistams, žuvusiems pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis, iškilo stogastulpis gimnazijos jubiliejui, atidengtos atminimo lentos pirmajam Linkuvos gimnazijos direktoriui I. Brazdžiūnui ir šio krašto knygnešiams. Sutelkusi Linkuvos bendruomenę, ji pastatė Linkuvoje paminklą rašytojui Juozui Paukšteliui ir visiems linkuviams su įrašu "Čia mūsų namai. Rašytojui Juozui Paukšteliui. Linkuviai" (2011 m.).

Ji parašė ir išleido knygas: "Linkava : tradicija dabartyje" (folkloro ansamblio dalyvių biografijų ir koncertinių programų knyga, 2003 m.) ir "Tarp būties ir buities : pamąstymai, prisiminimai" (2008 m.), paskelbė periodikoje bei specializuotuose leidiniuose per 50 straipsnių krašto kultūros ir užsienio bei lietuvių literatūros dėstymo metodikos klausimais.

S. Lovčikaitė buvo apdovanota Kultūros ministerijos ir Pakruojo rajono vadovų padėkos ir garbės raštais, Pasaulio lietuvių dainų šventės medaliu (1998 m.). Jai buvo suteiktas Kraštotyros darbuotojo Garbės vardas (2000 m.), ji apdovanota Garbės ženklu "Už nuopelnus Šiaulių apskričiai" (2009 m.).

Mirė 2013 m. sausio 7 d. Linkuvoje (Pakruojo r.). Palaidota Linkuvos kapinėse.

S. Lovčikaitės atminimui Linkuvoje, prie senosios gimnazijos pastato, kur įsikūrusi Specialioji mokykla, atidengta atminimo lenta su iškaltais Justino Marcinkevičiaus žodžiais "Ir krintantį, ir kylantį lydėk, širdie, ir vesk" (2014 m.).

Jos atminimui Linkuvos kultūros centre nuo 2014 m. rengiamas folkloro ansamblių festivalis "Aukštas dangus".

Buvęs jos mokinys Virginijus Kacilevičius sukūrė kino apybraižą "Mokytoja. Gyvenimas tarp išsipildymo ir siekiamybės" (2014 m.) apie Linkuvos šviesuolę S. Lovčikaitę.

Rengiama atsiminimų apie S. Lovčikaitę knyga "Mūsų esaties gūžta".