DVARELIAI
  Gretimos vietovės:
DEČIONYS | JUODŽIAI | PAKALNIAI (Kavarsko) | PAPIŠKIAI | PASUSIENYS | PUKENIAI | RAMONAI | VAIŠVILIŠKIAI (Anykščių) |

2022-10-19   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kavarsko. Įsikūręs Susienos upelio š– Šventosios dešiniojo intako – dešiniajame krante į pietvakarius nuo upelio. Ribojasi su Pasusienio, Dečionių, Pakalnių, Juodžių, Pukenių, Vaišviliškių, Ramonų ir Papiškių kaimais.

Yra 1 sodyba – 1 gyventojas (2001 m.), kaimas liko negyvenamas (2011 m.). Priklauso Zaviesiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Dvareliai (Dworakince) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1923 m. kaime buvo 10 sodybų – 64 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 128,33 ha žemės.

1930–1931 m. Zaviesiškio pradinė mokykla dirbo jai išnuomotose patalpose Dvarelių kaime, kitais metais mokykla buvo perkelta į Zaviesiškio kaimą. Į Dvarelius Zaviesiškio pradžios mokykla atkelta vėl tik 1939–1940 m., tuomet I–IV skyriuose mokėsi 77 vaikai, dirbo mokytoja Agota Sadauskienė. 1946–1994 m. Zaviesiškio kaime veikė Dvarelių pradinė mokykla, įkurdinta iš Dvarelių į Zaviesiškį perkeltame nacionalizuotame Budreikų šeimos name. Uždarius mokyklą, jos pastatas buvo grąžintas Budreikų šeimai ir išlikęs kaip privati valda.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko rajono) Dvarelių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Dabužių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į "Artojo" kolūkį, 1950–1976 m. priklausė "Laisvės", 1976–1992 m. – "Gintaro" kolūkiams, kol ūkis iširo. Nuo 1950 m. rugsėjo 7 d. iki 1976 m. vasario 11 d. Dvareliai buvo "Laisvės" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dvarelių kaimo šiauriniame pakraštyje palei vietinį kelią Zaviesiškis–Varneliai ties riba su Juodžių kaimu 1910 m. buvo pastatytas Dvarelių kaimo kryžius. Geležiniam kryžiui postamentas buvo padarytas, perskėlus masyvų riedulį, kita jo pusė panaudota Juodžių kaimo kryžiui daryti. Kryžma surūdijo ir sunyko, išliko tik akmuo su įkirta "1910", apsuktas į priešingą pusę nuo kelio, po sena sulaukėjusia obelimi.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių kaime nebuvo.