DABUŽIAI
  Gretimos vietovės:
ALEKSANDRAVA | APYKELIAI | DABUŽĖLIAI | DEVENIAI | KONCEVICIŠKIAI | MARGIAI (Kavarsko) | PARAISČIAI (Kavarsko) | PAZNIOKAI | SIRVYDAI | VYŠNIAKALNIS |

2017-02-13   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko, sudarytas iš šalia esančių Dabužių I ir Dabužių II kaimų. Ribojasi su Pazniokų, Apykelių, Aleksandravos, Dabužėlių, Paraisčių, Vyšniakalnio, Devenių, Margių ir Sirvydų kaimais, Konceviciškių viensėdžiu. Įsikūręs prie Susienos upelio – Šventosios dešiniojo intako.

Dabužių I kaime yra 72 sodybos – 264 gyventojai (2001 m.), 211 gyventojų (2011 m.); Dabužių II kaime yra 15 sodybų – 25 gyventojai (2001 m.), 27 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Dabužių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Dabužių I kaime yra Alyvų, Aušros, Durpyno, Dvaro, Lauko, Miško, K. Sirvydo ir Šviesos gatvės.

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo Dabužinskių, gyvenusių čia nuo senų laikų, pavardės. XVI a. pradžioje Dabužių dvaras priklausė seniausiam žinomam šios giminės atstovui Petrui Dabužinskiui-Januškevičiui, kuriam mirus dvarą toliau valdė jo sūnūs Stankus ir Jonuška. Jiedu 1532 m. iš naujo pažymėjo ribas tarp Dabužinskių ir Radvilų valdų. XVI a. antrojoje pusėje Stankaus ir Jonuškos vaikai, paveldėję Dabužių dvarą, bylinėjosi dėl žemių. Per santuokas su Dabužinskiais į dvarą atėjo Leibų ir Monfredų giminės, todėl beveik du šimtmečius Dabužių dvarų savininkai buvo Dabužinskiai, Leibos ir Monfredai.

Nuo XIX a. vidurio Mažųjų Dabužių dvarą iš Monfresų ir Leibų įsigijo Konstantinas Klimčickis, paskui jį valdė Klimčickių giminė, o nuo 1908 m. – Svirnų dvaro savininkas Liucijonas Tanskas. 1920 m. dvaro žemę L. Tanskas išpardavė 5 valstiečiams, taip susidarė Dabužių kaimas. 1923 m. kaime buvo 5 sodybos – 31 gyventojas, 1936 m. – 42 gyventojai. 1923 m. taip pat minimas Dabužių viensėdis, 1 sodyba – 7 gyventojai bei Dabužių I palivarkas, 2 sodybos – 9 gyventojai ir Dabužių II palivarkas – 1 sodyba, 12 gyventojų. Dabužių kaimas nebuvo išskirstytas į vienkiemius.

Nuo 1926 m. Dabužiuose veikė pieninė (susprogdinta vokiečių 1944 m.), turėjusi 18 pieno surinkimo punktų, nuo 1931 m. čia buvo pašto agentūra.

Didžiųjų Dabužių  dvaras, taip vadintas nuo 1903 m., buvo irgi Klimčickių valda. Jį XIX a. viduryje iš paveldėtojo Motiejaus Kuncevičiaus įsigijo ir valdė Jonas Klimčickis. 1923 m. šiame dvare buvo viena jo dukters Marijos Klimčickytės-Strachovos (?–1931) sodyba – 388 gyventojai. Dvaro savininkės vyras matematikos profesorius Michailas Strachovas (?–1923) gyveno ir dirbo Sankt Peterburge (Rusija), dėstė matematiką universitete. M. Klimčickytė-Strachova jaunystėje buvo namų mokytoja, platino lietuviškas knygas, vėliau statė pirmąją Dabužių mokyklą, prisidėjo pinigais, statant Dabužių bažnyčią, skyrė žemės kapinėms kurti. 1929 m., kai buvo vykdoma šio dvaro žemės parceliacija, savininkė dar valdė 264,73 ha žemės. Mirus M. Strachovai, Didžiųjų Dabužių dvarą 1931 m. paveldėjusi jos sesuo Elena Klimčickytė pardavė jį savo pusbroliui, buvusio Mažųjų Dabužių dvaro savininko sūnui Vitoldui Klimčickiui ir jo seseriai Jadvygai Klimčickytei, kurie valdė dvarą iki nacionalizacijos 1940 m. Dvaro rūmuose XX a. viduryje iki 1963 m. veikė mokykla, paskui jie buvo apleisti ir nugriauti.

XX a. pradžioje panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Dabužiuose mokyklos nebuvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo ponai Strachovai buvo pradėję statyti Dabužių pradžios mokyklos pastatą, bet, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jo nebaigė. Tik 1915–1918 m. Pazniokuose pradėjo mokyti vietinius vaikus mokytojai Ona Pazniokaitė ir Jurgis Stepukas.

1921 m., vadovaujant Pranui Šulgai, buvo pastatyta ir ėmė veikti Dabužių valstybinė pradžios mokykla, mokytoju buvo paskirtas Kazys Šablevičius. Tuo metu trijuose skyriuose mokėsi 72 mokiniai. 1924–1925 m. mokykloje išaugo komplektų skaičius, mokytoju ėmė dirbti ir Petras Puodžiūnas. Mokytojai dėstė tarpusavyje pasidalinę dalykus. 1926 m. į Dabužius atvyko mokytoja Kostė Jankauskaitė ir įsteigė čia žemės ūkio klasę.

1930–1931 m. Dabužių mokykloje veikė 2 komplektai, I–IV skyriuose mokėsi 84 moksleiviai, mokytojais dirbo Aleksandra ir Petras Galvanauskai. 1939–1940 m. m. Dabužių pradinėje mokykloje veikė I–IV skyriai, kuriuose mokėsi 123 moksleiviai, mokytojais dirbo Malvina Nolytė ir Inocentas Smetona.

Iki 1949 m. Dabužiuose veikė pradinė mokykla, dirbusi 1921 m. statytose patalpose Dabužių II kaime (mokyklos pastatas sunyko apie 1980 m.). 1949 m. ji buvo reorganizuota, perkelta į Dabužių dvaro patalpas ir 1949–1962 m. veikė kaip septynmetė, 1962–1986 m. – aštuonmetė, nuo 1986 m. – nepilnoji vidurinė, devynmetė mokykla. Nuo 1963 m. mokykla dirbo naujame mūriniame pastate. 1989 m. Dabužių devynmetei mokyklai buvo suteiktas Konstantino Sirvydo vardas – pirmajai šalyje tarp devynmečių mokyklų. 2001 m. pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2010 m. šis skyrius buvo uždarytas, nelikus mokinių. Mokyklos pastatas liko apleistas ir 2016 m. parduotas privačiam asmeniui.

Nuo senų laikų, dar nuo XIX a. pradžios, kiek atokiau nuo Dabužių dvaro sodybos, buvo medinė koplyčia. Altoriuje buvo įrašyta 1800 metų data ir minima vyskupo Kasakauskio pavardė. Apie 1863 m. prie koplyčios kiek laiko buvo ir kunigas. Nuo 1913 m. joje buvo laikomos reguliarios gegužinės pamaldos, nuo 1915 m. Anykščių kunigai jas čia aukodavo ištisus metus kartą per mėnesį. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kareiviai nusiaubė koplyčią, išdaužė langus, išdraskė altorių.

1916 m. Dabužių koplyčia sulaukė pirmojo kunigo Jono Baltušio, kuris buvo surastas kaip Andrioniškio altarista ir pakviestas pačių dabužiečių, gyveno Mažųjų Dabužių dvare iki 1920 m. Prie koplyčios jis pristatė zakristiją. Vėliau, L. Tanskui pardavus dvaro trobesius, kunigas liko be pastogės ir išsikėlė. Kai Dabužių parapijos tikintieji pastatė naują kleboniją, skyrė parapijai išlaikyti žemės, vyskupo paskirtas į Dabužius 1922 m. atvyko buvęs Anykščių vikaras kunigas Mykolas Ruseckas ir čia dirbo 1922–1925 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyti parapijos ūkio pastatai, įkurta plytinė bažnyčiai statyti, įsteigtos kapinės. M. Ruseckas, varžydamasis su Kavarsko klebonu, mėgino formuoti naują Dabužių parapiją. 1925 m. rugsėjo 9 d. Dabužius vizitavo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

1925–1934 m. Dabužiuose tarnavo kunigas Ignotas Bernatavičius. 1929 m. jo iniciatyva buvo pradėta statyti naujoji Dabužių bažnyčia bei įsteigta Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanato parapija. Darbams vadovavo technikas Antanas Banionis, prižiūrėjo iš Andrioniškio atvykstantis inžinierius Pranciškus Markūnas. 1930 m. rugpjūčio 27–28 dienomis Dabužių parapiją vizitavo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Nebaigęs statybų ir palikęs daug skolų, nusilpusios sveikatos I. Bernatavičius 1934 m. perdavė Dabužių parapiją kunigui Bronislovui Masiokui, tarnavusiam 1934–1940 m., kuriam teko baigti darbus. 1934 m. lapkričio 11 d. naująją Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią pašventino Anykščių dekanas kanauninkas Juozapas Norvila, tačiau bažnyčios statyba baigta tik 1935 m. Iš uždaromos Pienionių dvaro koplyčios jai buvo gauta liturginio inventoriaus. Panevėžio vyskupas K. Paltarokas 1940 m. rugpjūčio 15 d. konsekravo bažnyčią ir suteikė Sutvirtinimo sakramentą beveik 1 tūkst. vaikų. 

Vėliau Dabužių parapiją administravo kunigai: 1940–1941 m. – Leonas Lukošiūnas, 1941–1948 m. – Petras Purauskas, 1948–1949 m. – Povilas Paškevičius, 1949 m. trumpai – Anicetas Kisielius, 1951–1957 m. – Antanas Vaškelis, 1957 m. rugsėjį–lapkritį – Jonas Labakojis, 1957 gruodį – 1958 m. vasarį – Alfonsas Kadžius, 1958 m. pavasarį ir vasarą – Anicetas Meškauskas, 1958 m. liepą–spalį – Bronius Balaiša, paskui 1958–1985 m. ilgiausiai tarnavo kunigas Serafinas Žvinys, po mirties palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. 1985–1990 m. Dabužių bažnyčios klebonu buvo Henrikas Bernatovičius, jam išvykus, nuolat reziduojančio kunigo neliko, parapiją administruodavo Troškūnų, dabar – Anykščių kunigai: 1995–2012 m. – Stanislovas Krumpliauskas, nuo 2012 m. – Petras Baniulis.

Dabužių bažnyčios pastatas yra mūrinis netinkuotas, nestilingas, bet turi neogotikos bruožų. Jis yra vieno bokšto, stačiakampio plano, vidus 3 navų, yra 3 altoriai, kuriuos įrengė šiaulietis meistras Antanas Leviška. Šventorius aptvertas, jame yra medinis ornamentuotas kryžius, dedikuotas Atgimstančiai Lietuvai (1989 m.) bei kunigo S. Žvinio kapas su antkapiniu paminklu. 2009 m. į šventorių iš Sirvydų kaimo perkeltas restauruotas paminklas iš Dabužių apylinkių kilusiam lietuvių raštijos pradininkui, pirmojo lietuvių kalbos žodyno autoriui vienuoliui jėzuitui Konstantinui Sirvydui (autorius – skulptorius Jonas Žukas, 1988 ir 2009 m.). 

Didžiausi Dabužių parapijos atlaidai – tituliniai Šeštinių, Kristaus Žengimo į dangų, švenčiami šeštąjį sekmadienį po Velykų. Parapijoje taip pat švenčiama Žolinė rugpjūčio 15 dieną ir ir Šv. evangelisto Luko atlaidai sekmadienį po spalio 18 dienos.

Kaimo kapinės, įrengtos 1922 m. atokiau nuo bažnyčios, vandeningoje vietoje, veikiančios, jose laidojama. 1938 m. jos aptvertos gelžbetonine tvora. Dalis kapinių teritorijos skirta stačiatikiams laidotis, čia yra dvarininkų Strachovų kapai, paženklinti ąžuoliniu kryžiumi. Dabužių kaimo kapinių vakarinėje dalyje, apie 15 metrų nuo tvoros, yra paminklinis knygnešio Antano Justinavičiaus kapas. Kapinėse yra laisvės gynėjų kapai: 1945 m. žuvusio ir slapta palaidoto Valentino Pačinsko-Gegužio kapas su paminklu, 1945 m. liepos 19 d. Garbėnų miške žuvusių Vyčio apygardos partizanų būrio vado Antano Kaminsko-Smetonos, partizanų Česlovo Jasiūno, Anupro Kriuogos-Lapelio, Antano Pilkausko ir Antano Rutkausko bendras kapas su antkapiniu paminklu.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Dabužių buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų.

Nuo 1944 m. iki 1971 m. kovo 12 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko, Anykščių rajono) Dabužių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kavarsko apylinkės.

Dabužiuose buvo 87 (1959 m.), 172 (1970 m.), 373 (1979 m.), 367 gyventojai (1984 m.). XX a. viduryje kaime buvo atidarytas medicinos punktas (1950 m.) ir biblioteka (1950 m.), veikia pašto skyrius.

1949 m. rugpjūčio 17 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Banga", vėliau iki 1962 m. priklausė "Paryžiaus komunos", 1962–1976 m. – Dabužių, nuo 1976 m. – "Gintaro", keletą metų – vėl Dabužių kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo. Nuo 1962 m. balandžio 20 d. iki 1976 m. vasario 11 d. Dabužiai buvo Dabužių kolūkio centrinė gyvenvietė.

1957 m. Dabužiuose buvo atidaryti kultūros namai, juose meno vadovas Sigitas Bernotavičius pastatė spektaklius Antano Vienuolio "Paskenduolė" ir Boriso Dauguviečio "Žaldokynė". 2012 m. Dabužiuose atidaryti Bendruomenės namai.

Dabar kaime veikia malūnas.

Dabužiuose 1931 m. gimė pedagogas Jonas Bagdonas, 1932 m. – dailininkas skulptorius Vladas Vildžiūnas.