KNITIŠKIAI
  Gretimos vietovės:
ĄŽUOLYNĖ (Kavarsko) | JAKŠIŠKIS | JUODMIŠKIS |

2013-11-24   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 12 km į pietus nuo Kavarsko. Ribojasi su Jakšiškio, Juodmiškio, Ąžuolynės, Ukmergės rajono Radiškio kaimais. Įsikūręs Šventosios upės kairiajame krante prie magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Per kaimą teka Alupės, Runos ir Zizdros upeliai – kairieji Šventosios intakai, kaime yra šių upių santakos. Pietinis ir vakarinis kaimo pakraštys – Jakšiškio miškas.

Yra 11 sodybų – 15 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Šerių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XX a. pradžioje kaime buvo apie 120 sodybų, jos driekėsi palei Šventąją kairiajame jos krante. 1933 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 355,71 ha žemės.

Knitiškių kaimas neatsiejamas nuo Girlaukio dvaro. Jis turėjo 72 ha žemės, priklausė Gogelių šeimai – Onai Gogelienei ir trims jos vaikams: sūnums Vytautui ir Kazimierui bei dukrai Onai. Dvare dar gyveno Šabanavičių šeima.

Pro dvarą iš Žemaitkiemio ežero į Šventąją tekėjo Girnos upelis, kuris pavasarį surinkdavo iš laukų tirpstantį sniegą, kitu metų laiku jis dažniausiai likdavo nusekęs. Girlaukio centre Kazimieras Gogelis pastatė malūną, kurio ratą suko Girnos upelis, o malūnininku dirbo J. Dičius. Malūnu naudojosi visas kaimas, o jis veikdavo tik tada, kai užtekdavo upelio tėkmės. Kaimo žemė buvo nederlinga, pustomas smėlis.

1940 m. Vytautas ir Kazimieras Gogeliai išvyko į užsienį, motina su dukra paliko dvarą ir malūną likimo valiai ir išvažiavo į Kauną, kur prisiglaudė pas gimines.

Girlaukyje pastatytas kryžius, bet nebeatmenama, kas ir kada jį pastatė.

Nuo XX a. vidurio iki 1974 m. veikė Knitiškių pradinė mokykla.

Nuo 1944 iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Knitiškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kunigiškių apylinkės.

Kaimas apie 1949 m. buvo įjungtas į kolūkį, paskui 1965–1990 m. priklausė Jakšiškio tarybiniam ūkiui, 1990–1992 m. – Šerių kolūkiui, kol šis ūkis 1992 m. iširo.

Priklauso Žemaitkiemio (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Apie 0,5 km į šiaurę nuo sodybų miško pakraštyje yra Knitiškių pilkapynas. Pilkapyną sudaro apie 55 pilkapiai, kurie savo forma būdingi VI–XII a.

Knitiškiuose 1951 m. gimė inžinierius ir žurnalistas Antanas Ališauskas.