PLAŠTAKA
  Gretimos vietovės:
BRAZGIAI | MEREČIŠKIAI | VANAGAI | VILKIŠKIAI |

2017-10-15   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 14 kilometrų į pietvakarius nuo Kurklių. Ribojasi su Vanagų, Merečiškių, Brazgių, Vilkiškių kaimais, Ukmergės rajono Kliepšių ir Antalaušių kaimais, Morkiškio ir Paąžuolės viensėdžiais, Molėtų rajono Pagojų kaimu. Pietrytiniu pakraščiu glaudžiasi prie Karališkių ežero. Kaime yra Plaštakos ir Kapustinų ežerėliai, teka upelė Plaštaka – Karališkių ežero intakas, čia yra jų santaka.

Yra 9 sodybos – 15 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo ežero ir iš jo ištekančios Plaštakos upelės vardų, o šie – nuo bendrinio žodžio, reiškiančio delną su pirštais, galbūt siejamo su kokiu nors padavimu, kuris jau pamirštas.

Du Plaštakos kaimo jaunuoliai 1919 m. išėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę Nepriklausomybės ginti. Jonas Matelis (1898–1944) tarnavo nuo 1919 m. gruodžio 1 d., paskui baigė Karo mokyklą I jos laidoje, 1940 m. buvo majoras, paskui pirmosios sovietinės okupacijos metu represuotas ir 1944 m. gegužės 30 d. žuvo lageryje Kanske (Krasnojarsko kraštas, Rusija). Jonas Ražinskas (1899–?) tarnavo nuo 1919 m. kovo 26 d. iki 1921 m. spalio 23 d., išėjo į atsargą kaip puskarininkis ir vėliau Kaune buvo policijos pareigūnas.

1923 m. kaime buvo 25 sodybos – 145 gyventojai. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 364,7 ha žemės. Šalia kaimo buvo ir Plaštakos dvaras, kuriame 1923 m. buvo 1 sodyba – 68 gyventojai, nuo XIX a. pabaigos dvarą valdė Sokolovskių (Sakalauskų) giminė. 1930 m. buvo vykdoma dvaro parceliacija, iš turėtos 275,8 ha žemės dvarui palikta 152,4 ha. Paskutinieji dvaro savininkai buvo Marijona ir Stasys Sakalauskai, iki 1940 m. vasaros valdę 114,1 ha žemės, kol visa ji buvo nacionalizuota. Jų nuosavybė buvo ir 13 hektarų ploto Plaštakos ežeras. 1944 m., baigiantis karui, dvaro rūmai sudegė.

1926–1929 m. Plaštakoje veikė pradžios mokykla, išnuomotose patalpose 1926–1928 m. dirbo mokytoja Marija Širvytė, 1928–1929 m. – Kotryna Juodytė. Nuo 1929 m. lapkričio 1 d. mokykla buvo prijungta prie Antaplaštakio pradžios mokyklos.

Nepriklausomos Lietuvos metais Plaštakoje veikė ateitininkų ir pavasarininkų kuopelės, šaulių būrys.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Plaštakos buvo ištremtos į Sibirą dvi šeimos: 1948 m. gegužės 23 d. – Petras Matelis su žmona Viktorija Mateliene (1907–?), vaikais Alfonsu (g. 1938 m.) ir Stase (g. 1942 m.); Ona Navickienė su trim vaikais, taip pat 68 metų Uršulė Misiūnienė. O. Navickienės vyras partizanas Povilas Navickas (1913–?) 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas, kalintas ir ištremtas. Pokario kovose žuvo šio kaimo partizanas Jonas Benadas (?–1945), suimtas ir kalintas partizanas Albinas Petniūnas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į L. Giros kolūkį, vėliau priklausė "Pirmyn", Kalinino vardo kolūkiams, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, 1989–1992 m. – Staškūniškio kolūkiui, kol šis iširo.

Priklauso Balninkų (Molėtų r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Plaštakoje 1909 m. gimė kunigas ir visuomenininkas Stasys Šantaras, 1937 m. – pedagogas vadovas Stasys Algirdas Misiūnas.