SURVILIŠKIS (Debeikių)
  Gretimos vietovės:
AUKŠTAKALNIS (Debeikių) | IVONYS | RADIŠKIS |

2017-06-27   |   Spausdinti

Kaimas Debeikių seniūnijoje už 7 kilometrų į pietryčius nuo Debeikių. Ribojasi su Radiškio, Ivonių kaimais, Aukštakalnio viensėdžiu. Įsikūręs į vakarus nuo Lipšio ežero abipus kelio Debeikiai–Trumbatiškis. Kaime išteka upelis Šaltupys – Kilėvos dešinysis intakas.

Yra 2 sodybos – 4 gyventojai (2000 m.), 1 gyventojas (2001 ir 2011 m.). Priklauso Aušros seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Surviliškio dvaras minimas XIX a. pradžios dokumentuose, priklausė Gratkauskams (Grotkowski). Dar XVIII a. pabaigoje Surviliškio savininkas Gratkauskas parėmė Sterkonių dvarininko Juozo Kušeliausko iniciatyvą steigti Debeikių parapiją ir statyti bažnyčią. 1830 m. Surviliškio dvarininkas Karolis Gratkauskas išlošė kortomis Debeikių kaimą, o jo sūnus Ferdinandas netrukus pavienių sodybų vietoje įsteigė Debeikių palivarką, bet 1870 m. jį išpardavė.

1923 m. Surviliškio palivarke buvo 3 sodybos – 22 gyventojai, kaimas kūrėsi palivarko vietoje. Kaime gyveno Gogelių, Vigėlių ir Sriubų šeimos. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 88,82 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Surviliškio buvo ištremti į Sibirą 2 asmenys.

1949 m. balandžio 23 d. kaimas buvo įjungtas į J. Biliūno kolūkį, vėliau iki 1951 m. priklausė "Žalgirio", 1951–1954 m. –  "Socializmo pilies", 1954–1978 m. – "Kelias į komunizmą", 1978–1992 m. – "Ateities", Debeikių kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

Priklauso Debeikių parapijai.

Kaimo vakariniame pakraštyje, prie kelio Debeikiai–Trumbatiškis, stovi medinis rudai dažytas masyvus kryžius šiame kaime žuvusiam 1941 m. Birželio sukilėliui atminti su medinėje lentelėje išdegintu įrašu: "Sukilėliui / Mykolui Vigėliui, / žuvusiam / 1941.06.26 vaduojant Lietuvą / nuo kruvinojo bolševizmo".

Išlikę Surviliškio dvaro tvartas, rūsys, ūkinių pastatų griuvėsiai, liepų alėjos fragmentai, tvenkinys.

Surviliškis ir jo gyventojai pristatomi  Aldonos Karkauskienės sudarytame genealoginės kraštotyros rinkinyje  "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.).