BIJEIKIAI
  Gretimos vietovės:
ANTAKALIŠKIS | FEDARIŠKIS | KERAI | KLYKŪNAI | MAŽEIKIŠKIS | PEČIULIŠKIS |

2013-11-09   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 10 kilometrų į pietryčius nuo Anykščių. Ribojasi su Mažeikiškio, Pečiuliškio, Fedariškio, Klykūnų, Kerų kaimais, Antakališkio viensėdžiu. Įsikūręs į pietus nuo Rubikių ir Dusyno ežerų abipus kelio Burbiškis–Mačionys. Per kaimą teka upelis Lentas – Luknos dešinysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 10 sodybų – 6 gyventojai (2001 ir 2011 m.). Priklauso Burbiškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. minimas Bijeikių dvaras. 1923 m. kaime buvo 3 sodybos – 23 gyventojai, dalis jų sentikiai. 1923 m. taip pat minimi Bijeikių viensėdžiai – 3 sodybos, 23 gyventojai. 1932 m., kuriantis Burbiškio parapijai, minimas ir Bijeikių kaimas, turintis 14 kiemų. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 254,56 ha žemės padalinta 21 savininkui.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Bijeikių niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. balandžio 4 d. kaime buvo sukurtas "Traktoriaus" kolūkis, pirmuoju jo pirmininku dirbo Kavolis. 1952 m. jis buvo įjungtas į Lenino vardo kolūkį, o nuo 1976 m. vasario 18 d. priklausė "Anykščių šilelio" kolūkiui, kol šis 1992 m. buvo likviduotas.

Bijeikiuose veikia Algio Kalinkos kaimo turizmo sodyba "Žvejo sapnas" (www.zvejosapnas.lt). Bijeikių kaimo teritorijoje, prie Rubikių ežero, ant kalvos, iškilusios 163 m virš jūros lygio, 2010 m. įrengtas Anykščių regioninio parko apžvalgos bokštas – 15 m aukščio metalinių konstrukcijų statinys, nuo kurio viršutinės aikštelės atsiveria Rubikių bei Dusyno ežerų ir jų apylinkių panorama.

Priklauso Burbiškio parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Bijeikių piliakalnis, vadinamas Papilio kalneliu, yra 0,2 km į šiaurę nuo Pagraužių–Leliūnų (Burbiškio–Mačionių) kelio ir apie 0,8 km į šiaurę nuo sodybų, aukštumos kyšulio kalvoje, tarp Rubikių ežero įlankos ir Dusyno ežero. Jis datuojamas I tūkstantm. pr. m. e. pabaiga – I tūkstantm. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga iš šiaurės į pietus, 35 metrų ilgio ir 15 metrų pločio, su kultūriniu sluoksniu. Šlaitai vidutinio statumo, nuo 3 iki 16 metrų aukščio. Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, dabar dirvonuoja, pietvakariniame šlaite auga du lapuočių medžių guotai. 1943 m. piliakalnį kasinėjo Antanas Grigas. Šiauriniame jo šlaite iki 90 centimetrų gylyje aptikti du kultūrinio sluoksnio horizontai, perskirti molio sluoksniu. Šalia piliakalnio 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje aptikta lygiosios ir grublėtosios keramikos.