VARGULIAI
  Gretimos vietovės:
ARMONIŠKIAI | DRAGAUDŽIAI | KARALIŠKIAI |

2013-11-24   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 17 kilometrų į pietus nuo Kurklių. Ribojasi su Armoniškių, Dragaudžių ir Karališkių kaimais, Molėtų rajono Krūmiškių ir Antanavos kaimais. Įsikūręs prie Alantos–Žemaitkiemio kelio. Į šiaurę nuo Vargulių yra Baldono ežeras, į pietus – ežerėliai Smėlinis ir Pavinkšnis, rytiniame pakraštyje – Laumežeris.

Yra 6 sodybos – 12 gyventojų (2001 m.), 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo to, kad šioje vietoje žmonės gyveno gana vargingai – buvo tiesiog varguliai.

1598 m. Alantos (Molėtų r.) dvaro inventoriuje minimas Vargulių kaimas, priklausęs Armoniškių valsčiui. Baudžiavos laikais kaimas priklausė Armoniškių dvarui.

1923 m. kaime buvo 14 sodybų – 88 gyventojai, čia gyveno Juočepiai, Bakanauskai, Leitai, Augučiai, Grybai, Skebai ir kitos šeimos. 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 161,8 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vargulių buvo ištremti į Sibirą Napoleonas Bakanauskas (1925–?), partizanas Albinas Leita (1921–1987) ir 1941 m. sukilėlis Alfonsas Leita (1918–?). 1945 m. liepos 15 d. rusai kareiviai sugavo ir nušovė kaimo ūkininką, 1941 m. sukilimo dalyvį Mečislovą Augutį (1900–1945). Partizanas Simonas Grybas (1920–1945) mirė nuo ligos slapstydamasis, partizanas Petras Vitkūnas (1921–1944) žuvo.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Pirmyn", vėliau priklausė Kalinino vardo kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol 1992 m. ūkis iširo. 1959 m. kaime buvo 54 gyventojai, 1970 m. – 49 gyventojai.

Priklauso Balninkų (Molėtų r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, sunykusios, išlikęs vienas paminklas. 1996 m. kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas kryžius.

Archeologijos paminklas Vargulių piliakalnis yra apie 0,5 km į šiaurę nuo kaimo sodybų, Baldono ežero slėnio pietvakariniame pakraštyje. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, į Baldono ežero slėnį supiltoje 26 metrų pločio ties pagrindu, 6,5 metro aukščio kalvoje. Aikštelė ovali, pailga iš vakarų į rytus, 18 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Jos pietvakariniame krašte yra 0,5 metro aukščio ir 4 metrų pločio pylimas. Pietinėje papėdėje iškastas 6 metrų pločio ir 0,5 metro gylio griovys. Šlaitai statūs, 7–20 metrų aukščio. Piliakalnio šiaurinį kraštą sunaikino papėdėje besigraužiantis upelis, aikštelė iškasinėta lobių ieškotojų, nesunaikintos išliko tik rytinė ir pietrytinė dalys. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs jaunais lapuočiais. Piliakalnio pietinėje ir pietvakarinėje pašlaitėse 2 hektarų plote yra I tūkstantmečio gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytinės, grublėtos ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (1969 m.), Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (1974 m.).

Vargulių kaimo gyventoja Rachelė Augutienė 1996 m. pavasarį sulaukė 100 metų.

Varguliuose 1910 m. gimė kariškis visuomenininkas Petras Bakanauskas, 1941 m. – istorikas ir publicistas Vytautas Skebas.