Vyriausieji kavarskiečiai puikiai prisimena Kavarske stovėjusią masyvią, baltai dažytą skulptūrą – ant pakylos pritvirtintą, tarsi einančią jauną moterį su kibiru rankoje. Tik štai kas ji tiksliai buvo – „Vandens nešėja“ ar „Melžėja“, ir kurio dailininko ar skulptoriaus tai yra darbas – B. Pundziaus ar kurio kito, o gal kičas, – diskutuotina iki šiol.

Dar vienas klausimas – kur ta skulptūra dingo ir kiek jos beliko iki mūsų dienų – paskatino šia tema pasidomėti plačiau. Juo labiau, kad Kavarsko bibliotekoje yra Rimanto Varanavičiaus padovanoti užrašai su rašiniais, o vienas iš jų – kad jam nuotrauką su skulptūra yra davusi Aldona Sudeikienė Šapiro su tokiu prierašu „Tarp kitko, išprašiau iš savo sesės nuotrauką, kurioje matoma (deja, be galvos) Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja“ einant šaltinio link. Deja, ji vandalų suniokota, kiek teko girdėti“.

Pirmiausia skulptūra buvo pastatyta buvusiame klebonijos parke. Klebonija Smetonos laikais buvo ten, kur kurį laiką buvo apsistojusi milicija, vėliau įrengta tuberkuliozinė ligoninė, dabar tame pastate yra klebono žinioje esantys Bendruomenės namai.

To keliuko, buvusio šalia skulptūros, ir medinės šokių aikštelės, žinoma, seniai nebėra. „Vyresni dar atsimena įrengtą medinę šokių aikštelę, kur grodavo Matulevičiai ir skulptūrą, pastatytą dešinėje keliuko, vedusio įstrižai parko link tos aikštelės. Dabar tas keliukas užaugęs ir išnykęs, o prieš karą jis vedė link koplyčios, kurioje stovėjo šventa Jono Krikštytojo ir Kristaus kompozicija“, – yra užfiksavęs kavarskietis Rimantas Varanavičius ir pasidalijęs nuotrauka Kavarsko feisbuke. Nuotraukoje vaikas, stovintis prie skulptūros, nė nesiekia laikomo kibiro dugno pagal savo ūgį – Nešėjos pakyla gana aukšta, o ir pati skulptūra tikrai masyvi.

Deja, skulptūra vaikigalių ir piktadarių buvo imta niokoti, apdaužyta. Nudaužė moters nešėjos pirštus ir visa kita, ką pasiekė, kas „užkliuvo“, kas lengvai dužo ir byrėjo…

Plačiau – Linos Dapkienės žurnalistiniame tyrime...