Juozas ŠAKĖNAS
|
Gimimo data: 1900-02-22 Gimimo vietovė: Kalvelių k. (Anykščių r.) » Trumpai: Kariškis majoras, politinis kalinys, pedagogas |
2022-09-02 | Spausdinti
Tėvai: Jonas Šakėnas (1873 – apie 1930) ir Ona Vaičiūnaitė-Šakėnienė (1879 – apie 1930) iš Bebarzdžių – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 34 hektarus žemės. Broliai ir seserys: Rozalija Šakėnaitė-Guobienė (1899–?) – žemdirbė, Teklė Šakėnaitė-Namajuškienė (1901–1965) – žemdirbė, 1948–1956 m. tremtinė Irkutsko srityje, Veronika Šakėnaitė (1905–?), Vincas Šakėnas (1906–1972) – veterinaras, 1949–1958 m. tremtinys Irkutsko srityje, Zofija Šakėnaitė-Sedelskienė (1908–?) – žemdirbė, Emilija Šakėnaitė-sesuo Ksavera (1913–2000) – vienuolė misionierė, Antanas Šakėnas (1915–?), Otilija Šakėnaitė-Kviklienė (1919–2004) – medikė akušerė, Ona Šakėnaitė – žuvo jaunystėje ir Bronė Šakėnaitė-Ežerskienė – emigrantė JAV. Sūnėnas (sesers Rozalijos sūnus) Aleksandras Guobys (1932–2019) – mokslininkas teatrologas. 1900 m. vasario 24 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius, krikštatėviais buvo valstiečiai Juozapas Baltakys ir Serafima Čepukonienė, Juozapo Čepukonio žmona. 1920 m. lapkričio 10 d. J. Šakėnas buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 8-ajame pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulke. 1921 m. lapkričio 12 d. jis įstojo į Karo mokyklą Kaune, ją baigė 1923 m. spalio 5 d. 5-ojoje laidoje, gavo kavalerijos leitenanto karinį laipsnį. Mokydamasis 1923 m. sausį jis dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Nuo 1923 m. spalio J. Šakėnas tarnavo 3-ajame dragūnų pulke, buvo 3-ojo eskadrono jaunesnysis karininkas. 1923 m. gruodžio 31 d. jis buvo perkeltas į 2-ąjį ulonų pulką, kur buvo 4-ojo eskadrono jaunesnysis karininkas, nuo 1928 m. vasario 16 d. – vyresnysis leitenantas. 1928 m. gegužės 1 d. jis buvo paskirtas to paties pulko 2-ojo eskadrono vyresniuoju karininku. Perkeltas 1929 m. rugsėjo 27 d., jis toliau tęsė karinę tarnybą kulkosvaidžių eskadrone kaip vyresnysis karininkas. 1931 m. pertvarkius karinius laipsnius, jis liko leitenantu. 1932 m. vasario 18 d. jis baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Inžinerijos skyrių 3-ojoje jo absolventų laidoje ir buvo paskirtas geležinkelininkų kuopos eksploatacijos būrio karininku. 1932 m. J. Šakėnas išlaikė 8 klasių egzaminus prie Švietimo ministerijos, įgydamas vidurinį išsilavinimą. 1933 m. balandžio 13 d. jis buvo perkeltas į Karo technikos štabą adjutantu, nuo 1933 m. liepos 24 d. buvo inžinerijos kapitonas. Paskirtas 1935 m. rugpjūčio 1 d., 1935–1940 m. J. Šakėnas buvo Karo technikos štabo Mobilizacijos skyriaus vedėjas, nuo 1938 m. lapkričio 23 d. – majoras. Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. rugsėjo 11 d. J. Šakėnas buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos štabo užnugario skyriaus viršininku. 1941 m. birželio 14 d. jis patyrė sovietines represijas: Pažeimenės kaime (Švenčionių r.) buvo suimtas ir išgabentas į Norilsko (Krasnojarsko kraštas, Rusija) lagerį. 1942 m. rugsėjo 5 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 7 metams laisvės atėmimo. Paleistas iš lagerio 1947 m. kovo 12 d., J. Šakėnas grįžo į Lietuvą, gyveno Anykščiuose. 1947–1949 m. jis dirbo Anykščių gimnazijoje matematikos ir fizinio lavinimo mokytoju, pertvarkius šią švietimo įstaigą, 1949 m. rugsėjį dirbo Anykščių vidurinėje mokykloje mokytoju. Paskirtas 1949 m. rugsėjo 15 d., 1949 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais jis ėjo Anykščių vidurinės mokyklos direktoriaus (Antano Kojelio) pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. Perkeltas 1949 m. gruodžio 15 d., 1949–1951 m. jis buvo Anykščių 1-osios septynmetės mokyklos matematikos ir fizinio lavinimo mokytojas, kol 1951 m. kovo 7 d. buvo atleistas iš darbo mokykloje kaip neturintis tinkamo išsilavinimo. 1951–1953 m. jis dirbo Kavarsko kuro kontoroje buhalteriu, nuo 1953 m. liepos buvo Kavarsko gyvulių paruošų punkto darbuotojas. Senatvę J. Šakėnas praleido Vilniuje. Nepriklausomoje Lietuvoje J. Šakėnas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1935 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. Susituokė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčioje, žmona Veronika Graužinytė-Šakėnienė (1903–1981) – pedagogė rusų kalbos ir muzikos mokytoja. Vaikai: Algis Kazimieras Šakėnas (1935–1996) – inžinierius ir Aldona Šakėnaitė-Kauneckienė (1938–2001). Mirė 1979 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse (13a sektorius, 5 eilė, 2 kapavietė) šeimos kape. Kapą ženklina pilko akmens paminklas, jo šlifuotame fasade iškaltas įrašas: "Juozas Šakėnas 1900–1979 / Veronika Šakėnienė 1903–1981 / Vaidas Kauneckas / 1938–1988 / Algis Šakėnas / 1935–1996". J. Šakėno biografija pateikta enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 7-ajame tome (2007 m.). Šakėnų šeimos istorija pasakojama Onos Gritėnienės sudarytoje kraštotyros apžvalgoje "Kalveliai : 1779–2007" (2008 m.). |