Tėvai: Boleslovas Sadauskas (?–1922) ir Julijona Krasauskaitė-Sadauskienė (1863–1913). Broliai ir seserys: Antanas Sadauskas (1889–?), Jonas Sadauskas (1890–?), Petras Sadauskas (1895–?), Marijona Sadauskaitė (1899–1900) – mirė kūdikystėje, Stanislovas Sadauskas (1901–1901) – mirė kūdikystėje, Ona Sadauskaitė-Imbrasienė (1902–?), Uršulė Sadauskaitė-Šimkienė (1905–?).

1897 m. rugpjūčio 10 d. Kavarsko bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Petras Legeckas, krikštatėviais buvo Aleksandras Pačeka ir Adelė Sadauskienė, Ignoto Sadausko žmona.

1913 m. baigė 4 klases Ukmergės gimnazijoje.

1919 m. liepos 24 d. A. Sadauskas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į 2-ąjį atsargos batalioną, ten tarnavo mokomojoje kuopoje. 1920 m. sausio 16 d. jis buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune ir 1920 m. spalio 17 d. ją baigė 3-ojoje laidoje, jam buvo suteiktas pėstininkų jaunesniojo leitenanto karinis laipsnis.

1920–1922 m. A. Sadauskas tarnavo 7-ajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke, buvo 7-osios kuopos jaunesnysis karininkas. 1920 m. spalį jis dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais.

1922 m. sausio 24 d. jis buvo perkeltas tęsti tarnybą į 3-osios pėstininkų divizijos štabą ir paskirtas radijo stoties viršininku. Ten jis tarnavo iki 1923 m. gruodžio 31 d., kol pačiam prašant buvo išleistas į pėstininkų karininkų atsargą kaip atsargos leitenantas.

Nuo 1924 m. sausio A. Sadauskas tarnavo Lietuvos Respublikos pasienio policijos tarnyboje, 1924–1935 m. buvo Seinų-Marijampolės baro rajono viršininkas.

1931 m. pakeitus karininkų laipsnius, jis buvo atsargos jaunesnysis leitenantas, 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į atsargos leitenantus.

Tarnybos metu 1931 m. jis baigė Aukštesniąją policijos mokyklą.

Paskirtas 1935 m. gruodžio 1 d., 1935–1939 m. jis buvo Seinų-Marijampolės baro viršininkas. 1939 m. kovo 1 d. atskyrus Marijampolės ir Seinų barus, A. Sadauskas 1939–1940 m. tarnavo Seinų baro viršininku.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. liepos 1 d. jis iš tarnybos buvo atleistas, liepos 15 d. Lazdijuose suimtas ir 1940–1941 m. kalintas Marijampolėje, kol vokiečių okupacijos pradžioje 1941 m. birželį buvo išlaisvintas.

1941–1942 m. A. Sadauskas dirbo Trakų ugniagesių komandos viršininku, 1942–1944 m. buvo Kaišiadorių ugniagesių komandos viršininkas.

1944 m. vasarą jis su šeima pasitraukė į Vakarus, 1944–1950 m. gyveno Vokietijoje, nuo 1950 m. iki gyvenimo pabaigos – JAV, buvo įsikūręs Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV).

Nepriklausomoje Lietuvoje jis  buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1931 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

Vedė 1922 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių bažnyčioje, žmona Jadvyga Misiūnaitė-Sadauskienė (1904–1983). Liko našlys. Dukterys: Regina Sadauskaitė-Padleckienė (g. 1925 m.) – mokslininkė gydytoja, vadovė, visuomenininkė, Stanislava Sadauskaitė-Žemaitienė (1927–?) ir Žibutė Sadauskaitė-Masaitienė (1930–2014).

Mirė 1984 m. liepos 31 d. Ouk Parke (Oak Park, Ilinojaus valstija, JAV). Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

A. Sadausko biografija pateikta enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 7-ajame tome (2007 m.).