Apie 1923 m. A. Burakauskas gyveno ir dirbo Kuršėnuose (Šiaulių r.), dirbo vargonininku, buvo pavasarininkų choro vedėjas.

Apie 1926–1932 m. jis gyveno ir dirbo Pušalote (Pasvalio r.), buvo Pušaloto bažnyčios vargonininkas, vadovavo šios bažnyčios chorui, kuris pasiruošė ir dalyvavo Lietuvos dainų šventėse (1928, 1930 m.). Jis subūrė ir Pušaloto šaulių pučiamųjų orkestrą.

A. Burakauskas buvo šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos Pušaloto šaulių būrio narys, nuo 1926 m. – Pušaloto šaulių būrio iždininkas.

1932–1936 m. jis gyveno Kavarske (Anykščių r.) ir buvo Kavarsko bažnyčios vargonininkas. 1933 m. jis subūrė Kavarsko pučiamųjų orkestrą ir jam vadovavo.

Nuo 1936 m. iki gyvenimo pabaigos A. Burakauskas gyveno Kamajuose (Rokiškio r.) ir dirbo Kamajų bažnyčios vargonininku, buvo šios bažnyčios choro ir pučiamųjų orkestro vadovas, organizavo Kamajuose kultūros vakarus ir spektaklius. Jo pastangų dėka Kamajų choras buvo išugdytas ir tapo geriausiu apylinkėse.

Buvo vedęs, žmona Anelė Burakauskienė (1889–1961) iš Vaidžiūnų (Pasvalio r.). Vaikai: Sofija Burakauskaitė-Vasiliauskienė (1917–2001) – dainininkė operos solistė, muzikos pedagogė, Adolfas Burakauskas (1924–2012) – veterinarijos gydytojas, vadovas, ir Vytautas Jonas Burakauskas (g. 1935 m.) – sporto organizatorius lengvosios atletikos treneris.

Mirė 1941 m. Kamajuose (Rokiškio r.). Palaidotas Kamajų kapinėse.