Tėvai: Pranciškus Silickas (1873 – po 1929) ir Juzefa Sinkevičiūtė-Silickienė (apie 1862 – 1929)  – darbininkai. Broliai ir seserys: Pranas Silickas (1902–1944) – miškininkas, Veronika Silickaitė-Skvirblienė (1903–?) – pedagogė, Stanislovas Silickas (1907–1916) – mirė vaikystėje.

1920–1925 m. mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje, 1930–1933 m. – Kauno moterų dailės darbų mokykloje, įgijo mokytojos išsilavinimą ir teisę dėstyti vidurinėse bei aukštesniosiose mokyklose.

1939–1961 m. S. Čegienė dirbo pedagoginį darbą Anykščiuose. 1939–1943 m. ji buvo Anykščių progimnazijos piešimo ir darbų mokytoja, 1943–1949 m. – Anykščių gimnazijos mokytoja, 1949–1952 m. – Anykščių vidurinės mokyklos mokytoja, dėstė ne tik piešimą ir darbus, bet ir rusų kalbą bei braižybą, kol 1952 m. rudenį buvo atleista iš mokyklos kaip neturinti pedagoginio cenzo.

Vėl priimta į mokyklą 1952 m. gruodį, 1952–1961 m. ji dirbo Anykščių vidurinėje, Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje darbų mokytoja, kol išėjo į pensiją.

Ji buvo tautodailininkė tekstilininkė, juostų audėja.

Buvo ištekėjusi, vyras Nikodemas Čegys – buhalteris. Sūnūs: Heronimas Čegys (1933–2018) – pedagogas kūno kultūros mokytojas, sporto organizatorius, ir Kornelijus Jokūbas Čegys (g. 1935 m.).

Mirė 1980 m. spalio 1 d. Kavarske (Anykščių r.). Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape prie tėvų. Kapą ženklina stačiakampė juodo šlifuoto akmens paminklas-stela ant pilko postamento su iškalta vertikalia dekoratyvine juosta ir įrašu: "Selickų šeima / Čegių šeima".