Tėvai: Stasys Matiukas (1924–2007) – medžio drožėjas ir Konstancija Navickaitė-Matiukienė (g. 1938 m.). Brolis Robertas Matiukas (g. 1960 m.) – tautodailininkas medžio drožėjas, juvelyras. Teta (tėvo sesuo) Janina Matiukaitė-Pipirienė (1928–2015) – literatė poetė, aklųjų visuomenininkė.

Vaikystėje pamėgo rankdarbius, Sintautuose gyvenusios močiutės Stefanijos Navickienės (1911–1985) pavyzdžiu pati juos kūrė. Iš tėvo mokėsi marginti Velykų margučius.

1970–1981 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais lankė dailės būrelį pas mokytoją Stasę Judickienę. 1981–1985 m. toliau mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ir įgijo meninio stiklo apdirbimo dailininkės specialybę.

1985–1996 m. R. Vasiliauskienė gyveno Kaune ir dirbo Kauno stiklo gamykloje "Aleksotas" dailininke.

Nuo 1997 m. iki šiol ji gyven ir dirba Anykščiuose.

1997–2005 m. ji buvo Viliaus Paškevičiaus siuvimo įmonės "Marčius" siuvėja, siuvimo technologė.

Nuo 2005 m. iki šiol R. Vasiliauskienė dirba A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriuje (Arklio muziejuje). 2005 m. ji buvo muziejaus prižiūrėtoja, 2005–2017 m. – muziejininkė, 2017–2024 m. – ekskursijų vadovė-edukatorė, nuo 2024 m. yra etninės kultūros specialistė.

Arklio muziejaus Legų sodyboje nuo 2007 m. ji pristato edukacines duonos kepimo, žvakių liejimo, Kalėdų ir Velykų papročių bei karpymo amato programas. 2017 m. jai suteiktas tradicinių amatų meistrės statusas.

Jos liejamoms žvakėms, popieriaus karpiniams (langų užuolaidoms ir lentynų papuošalams) bei kepamai raugintai juodai duonai yra suteiktas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produkto sertifikatas (2010 m.).

R. Vasiliauskienė kuria dekoratyvinius karpinius, paveikslus, miniatiūras, sukūrė darbų ciklų su žirgais, paukščiais, jos darbais yra iliustruotos kelios knygos. Nuo 2018 m. ji kasmet Niūronyse organizuoja respublikinius karpytojų sambūrius (plenerus), skatindama šios tautodailės šakos populiarinimą.

Daug R. Vasiliauskienės karpinių yra privačiose kolekcijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, Panevėžio kraštotyros muziejuje. Lietuvos nacionalinis muziejus yra įsigijęs jos tradicinių velykinių margučių.

Nuo 2005 m. su popieriaus karpiniais ir velykiniais margučiais ji dalyvauja įvairiose tautodailininkų darbų parodose, regioninėse ir respublikinėse, Aukštaitijos karpytojų darbų parodose Rokiškyje, Panevėžyje, respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje "Aukso vainikas", Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos narių darbų ataskaitinėje kūrybos parodoje, skirtoje Tautodailės metams ir Pauliui Galaunei, Rokiškio krašto muziejuje (2020 m.). Jos personalinė paroda surengta Anykščių menininkų asociacijos vitrinoje "Gatvės galerija" (2014 m.). Jos kūrinių rinkinys pateiktas personalinei parodai Kolomyjos (Ukraina) muziejuje (2025 m.).

R. Vasiliauskienė pelnė Žemės ūkio ministerijos skirtą Sėkmingiausios 2017-ųjų metų tradicinės amatininkės apdovanojimą (2017 m.).

Jos gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).

Buvo ištekėjusi, vyras Vytas Vasiliauskas. Išsiskyrė. Vaikai: Donatas Vasiliauskas-Inis (g. 1988 m.) – dailininkas tapytojas ir Dovilė Vasiliauskaitė – dailininkė dizainerė, juvelyrė.